Visatos centre - stuburas / Naujienlaiškis 08

Šį savaitgalį vedu stuburo seminarą savo osteopatijos studentams. Argi nepuiki proga naujienlaiškiui apie stuburą?

Man asmeniškai ypač į temą, nes visai neseniai atsigavau po savo paties stuburo įvykio – siutau su vaikais ir kitą dieną siaubingai sutraukė tarpumentį. Matyt tas vaikų laipiojimas ir akrobatikos triukai ant mano galvos padarė savo, nes kitą rytą buvo ne pyragai.

Gerai, kad pasiteikė laisvas savaitgalis ir galėjau sau netrukdomai reabilituotis. O juokingiausia, kai kitą dieną įsėdęs į automobilį trumpam pagalvojau, kad ratas nuleistas. Nejaugi? Lyg viskas vakar gerai buvo?

Greitai supratau, kad čia aš!

Pabuvau šiek tiek sulinkęs į šoną vieną parą ir mano horizonto suvokimas ant tiek išsikreipė? Čia kaip ir akių naujienlaiškyje – tik tiek reikia?

Dabar įtariu, kad daugybė gatvėje pravažiuojančių automobilių rieda su per daug pripūstu vienu ratu, juk žmonių su nevisai tiesiais stuburais netrūksta.

Nepaisant to, kad pasikeičia kūno jutimai, kūnas greitai reaguoja ir prisitaiko. Dar kelios dienos ir to „nuleistos padangos“ efekto nebepastebėčiau. Visa nervų sistema reaguoja žaibiškai ir jeigu stuburas negali grįžti į savo padėti, nervų sistema kompensuoja ir sugrąžina žmogų į centrą. Bent jau centro pojūtį.

Tiesa, tas centras jau kitur ir prasideda visa virtinė pasekmių apie kurias mes net neįtariame.

Šios pasekmės ne tik kūne, bet ir žmogaus aplinkoje nuvilnija paslaptingiausiais būdais ir tyliai keičia gyvenimą.

Čiupinėdamas, testuodamas ir jausdamas tūkstančius žmonių stebiu kaip stuburas atspindi pacientų psichiką, emocijas, darbą, pomėgius, temperamentą ir įvairius pasirinkimus. Jeigu atsitrauki ir pažiūri plačiau, supranti, kad žmogaus stuburas yra...

Jo Visatos centras. Į kurį ir nuo kurio sklinda visa gyvenimo informacija, judesys, naujienos ir veiksmai.

Kas keičiasi, kas gali pasikeisti dėl teigiamo ar neigiamo pokyčio stubure? Kaip jį keisti?

Stuburas turi išlikti paslankus visuose savo lygiuose, kaklas, krūtininė dalis ir juosmuo yra vientisa dvidešimt keturių slankstelių grandinė, kuri nėra vienas kaulas. Tai sudėtinga kaulų, raiščių, sąnarių, nervų, kraujagyslių ir raumenų grandinė, kuri turi gebėti pastoviai keistis. Stuburas turi lankstytis, bet ir likti standus. Jis turi galėti atsipalaiduoti ir įsitempti. Skausmai ir bėdos prasideda stuburui praradus galimybę keistis. Kai iš įtempto jis nebesugeba atsileisti, kai atsileidęs jis nespėja sustandėti.

Kodėl aš apie stuburą kalbu kai apie atskirą būtybę? Todėl, kad didesnė dalis judesių vyksta nevalingai. Stuburas daro tai ką jam reikia padaryti. Jis turi savo užduotis ir jūsų nosies ten nereikia.

Kvėpavimo metu stuburas švelniai judai ir prisitaiko. Ritmingai judantys šonkauliai, diafragma, kintantis slėgis pilve bei krūtinėje mums kvėpuojant dvidešimt du tūkstančius kartų per parą subtiliai judina stuburo slankstelius. Užspaustos stuburo zonos slopina kvėpavimą, o prislopintas kvėpavimas nebestimuliuoja stuburo.

Miego metu tai ypač svarbu. Jeigu dienos krutėjimas ir judėjimas pasirūpina grubesniu ir aktyvesniu stuburo judesiu, tai miego metu stuburui yra reikalingas subtilus judesys.

Šis banguojantis judesys pamaitina tarpslankstelinius diskus ir leidžia jiems vėl prisisiurbti skysčio. Įsivaizduokite švelniai minkomą kempinę, kuri prisisunkia dar daugiau vandens. Tame vandenyje ištirpusios maisto medžiagos pamaitina ir sustiprina tarpslankstelinius diskus, kurie, veikdami kaip dideliam spaudimui atsparios skysčio pagalvės, išlygina ir paskirsto sudėtingiausias apkrovas judėjimo metu.

Jeigu žmogus užsisėdi, skysčio sumažėja ir stuburas praranda savo amortizuojančia savybes. Tada asfaltas tampa kietesnis ir reikia minkštesnių batų. Juokas juokais. Mes padovanojome žmonos tėčiui „barefoot“ batus, kurių plonas padas leidžia pėdai jaustis beveik basai. Kaip jis metė lauk tuo batus po pirmo pavaikščiojimo... Sakė kažkaip taip: „Siaubas kažkoks, kiekvienas žingsnis šaudo man į stuburą, o smūgis nueina iki dantų.“

Taip, nes senelis priprato daužyti kulnais į žemę ir tinkamai nenaudojo pėdos paslėpęs ją storapadžiuose batuose. Stuburas prarado amortizacines savybes ir asfaltas tapo kietesnis. Kad ir kaip ten bebūtų, aš džiaugiausi naujais batais, nes mūsų pėdų dydžiai sutampa.

Stuburas kietėja senstant ir tai sutampa su mūsų galimybėmis. Vaikai turi minkštą ir lankstų stuburą. Dar nevisiškai nesukaulėję slanksteliai yra elastingi ir geba tobulai paskirstyti įvairias jėgas. Paprastai tariant – vaikai skystesni. Vaikų sąlyginai ploni stuburai leidžia jiems be vargo lankstytis ir labai greitai judėti beveik be pastangų. Tokia skystesnė struktūra leidžia vaikams kristi, ristis, mokytis ir klysti su švelniomis pasekmėmis.

Vaikus treniruojantys suaugę naudojasi šiomis savybėmis ir skuba ištampyti sąnarius baleto ir gimnastikos pasiekimams. Vaikų atliekami pratimai yra košmaras suaugusiems, nes kieta ir struktūriška anatomija nebeleidžia atlikti didelės amplitudės judesių be pasekmių. Pabandykite sulenkti ploną žilvičio šakelę ir tą patį padarykite su storesne šaka – štai ir priežastis kodėl kadaise mokykloje karštligiškai daryti atsilenkimai nebetinka suaugus.

Dažnai su neigiamomis stuburo lankstymo pasekmėmis suaugę susiduria pradėję lankyti jogos užsiėmimus. Norėdami greitų rezultatų tempia, suka ir laužia stuburą kiek gali ir pradeda skųstis skausmais. Atsiradę skausmai sukelia raumenų įtampą, kurią norisi ištampyti ir praktikuotojas pakliūva į užburtą ratą. Daugiau apie jogos sukeltų skausmų priežastis galite pasiskaityti čia: https://vytenisziedas.lt/jogos-pavojai​

Ar įmanoma išlaikyti stuburo elastingas savybes ilgiau? Žinoma! Bet kaip? Lengviausiai susivokti padeda vandens žarnos analogija.

Ar kada nors esate per daug užlenkę vandens žarną sode? Kas nutiko su vandens srautu? Štai ir atsakymas į daugybę stuburo klausimų.

Stuburas geriausiai veikia kai yra lankstomas ir sukiojamas tolygiai. Kiekvienas iš mūsų turime ribą, kai tas tolygus judesys baigiasi ir prasideda spaudimas, įtampa ir kietumas. Pajauskite dabar.

Sėdėdami tiesiai lėtai lenkite galvą į šoną. Pajauskite subtilią ribą kai lenkiama galva pradeda tempti paskui save petį – leiskite jam judėti paskui. Judėdamas petys atveria šonkaulius – atidarykite juos. Atidarinėjant šonkaulius pajusite, kad judesys nukeliavo iki juosmens ir dabar visas kūno svorio centras prašosi paslenkamas į šoną. Pajusite kaip svoris šiek tiek daugiau persikelia ant vieno sėdimojo kaulo. Pareguliuokite galutinę padėti, kad jaustųsi išskirstytos apkrovos per visą stuburą ir nė viena dalis nebūtų užlaužta. Neturi jaustis nemalonaus spaudimo, visuose lygiuose stuburas tolygiai atvertas.

O dabar lėtai judėkite atgal. Kaip vėjo gūsio palenktas medis, jūs nuo savo šaknų svyrate atgal į kitą pusę. Nuo dubens, juosmens, šonkaulių, peties, kaklo ir galvos. Intuityviai tęskite ir linguokite į abi puses pačiu patogiausiu būdu. Judėti pradėsite kaip lankstus medis arba banguosite kaip jūržolė vandenyje.

Toks judėjimas, tarsi savotiška meditacija, padeda pajusti save kaip skysčio struktūrą, o ne kaulų ir raumenų rinkinį. Vos daugiau pastangos ir akivaizdžiai įsijungs raumenys. Taip linguoti ir banguoti galite visomis kryptimis ir po truputį pradėję improvizuoti pajusite, kad skystumo pojūtis pats plečiasi. Taip pamaitinsite stuburą ir subalansuosite nervų sistemą.

Brutalia jėga lankstomas stuburas tampa skausmingas ir sukietėja. Spazmuojantys raumenys bando jį apsaugoti nuo perteklinio judesio ir po truputį viskas sustingsta.

Sustabarėjęs stuburas surakina nervų sistemą. Stuburo smegenys ir nervai negali laisvai judėti ir sumažina visas kūno galimybes. Žmogus negali turėti mobilių rankų ir gebančių kojų, jeigu jo stuburas yra nesveikas. Visos galimybės traukiasi arba plečiasi pagal stuburo užduotą kokybę.

Net vidaus organų veikla prigęsta ir tai yra natūralu. Traukiantis stuburo galimybėms mažėja žmogaus aktyvumas. Automatiškai sulėtėja medžiagų apykaita ir vidaus organų funkcijos. Nervų sistema ieško balanso jau kitokiame kontekste.

Apie stuburą galiu rašyti ištisą knygą, tačiau noriu sugrįžti prie žmogaus visatos centro.

Kaip stuburo paslankumas įtakoja žmogaus pasirinkimus? Kokią kelionę renkasi žmogus, kurio stuburas juda gerai? Ar važiuoja į kalnus slidinėti, o gal viso labo į pažintinę kelionę autobusu? Ar eina savo kojomis į kalną ar naudojasi keltuvais?

Ar tėtis gali čiuožti rogėmis kartu su savo vaiku? Kaip vaikas prisimins savo tėtį, kokį pavyzdį jam tai suteiks? Stovintį nuošaly ar lekiantį kartu į sniego nuotykius? O mėtytis gniūžtėmis? Pasilenkti ir mesti?

Kaip jaučiasi senas žmogus, koks jo santykis su aplinka? Jau sustingęs ir trapus stuburas žmogų sulėtina. Sulėtėjusiai nervų sistemai greiti dalykai kelia stresą. Močiutei prižiūrėti žaidžiančius anūkus gali būti didelis iššūkis, nes priimti bet kokį vaiko krestelėjimą darosi sunku. Jos kūnas jaučia, kad jos stuburui pasibaigtų blogai. Todėl vaikams geriausia mokytis iš dar nesustabarėjusių žmonių, nes jie intuityviai mokosi kūnu.

Žmogaus pasaulis plečiasi ir traukiasi su jo kūno galimybėmis. Jo požiūris taip pat. Mes juk vadiname žmones lanksčiais kalbėdami apie jų elgesį. Pastebime sustabarėjusio mąstymo žmones, kurie tampa ir savo kūno įkaitais. Paklauskime savęs - kaip jie interpretuoja įvykius, kokius įvykius patys kuria ir kokiuose dalyvauja?

Susikūprinęs žmogus dažniau mato žemę ir jam sunku pažvelgti į žvaigždes.

Reikia labai nedaug ir ką ten žinai kas nutiks. Pagerėjusi tėkmė stubure pažadins naujas mintis ir atvers naujus horizontus. Ir aš tuo įsitikinau ne kartą. Kai kurie pacientai atsikrato daugiamečių stuburo problemų ir pakeičia darbus ar santykius, atranda naujų užsiėmimų, žmonių ir veiklų. O kaip kitaip?

Kitas stuburas, kitos galimybės, kiti pasirinkimai – kitas gyvenimas.