Visa tiesa apie avižų pieną

Užteko vieną dieną pasidomėti apie augalinį „pieną“. Po pusvalandžio išpyliau į kriauklę ir prisiekiau, kad daugiau nebepirksiu šitos nesąmonės.

Pasirodo, kad avižų „pieno“ gamybos procese ir vėliau virškinime išsiskyręs cukrus – maltozė, yra daug stipresnis cukrus, kurio glikeminis indeksas yra 105.

Maisto glikeminis indeksas nurodo, kaip greitai maisto medžiaga pakelia gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Paprastai tariant, kuo didesnis indeksas, tuo maisto produktas daugiau ir staigiau reikalauja išsiskirti insulino, kad tą cukrų neutralizuotų.

Palyginus su paprastu baltu cukrumi (sacharoze), kurio glikeminis indeksas – 65, atsiskleidžia maltozės pavojus. Parduotuvinis avižų „gėrimas“ yra perdirbta avižų esensija, o gamintojas neprivalo nurodyti, kad jame yra pilna maltozės. Kodėl? Todėl, kad gamintojas ten jos nepridėjo. Maltozė susidaro virškinimo metu, todėl tą faktą galima ramiai nutylėti.

Preliminarūs skaičiavimas atskleidžia, kad avižų “pieno” cukrinis efektas organizmui yra toks pat, kaip kokakolos.

Ne veltui mūsų vaikai kaip išprotėję norėdavo gerti daugiau to “gėrimo”, o paskui užsivesdavo kaip po saldainių. Su karvės pienu taip nenutinka, nes piene esantis cukrus laktozė turi dar žemesnį glikeminį indeksą – 46. Tai reiškia, kad patekęs į organizmą nesukelia tokio staigaus kraujo gliukozės šoktelėjimo.

Toliau sudėtyje mes turime perdirbtą saulėgrąžų aliejų, kurio jau seniai nebevartojame. Rafinuotas aliejus buvo kaitinamas kelių šimtų laipsnių temperatūroje, kurioje susidarė įvairios toksinės medžiagos. Bet čia kita tema.

Pridėta ir trikalcio fosfato (E341), kuris padeda aliejui ir vandeniui pavirsti emulsija ir neatsiskirti. Trikalcio fosfatas yra vengtinas chemikalas, kurio poveikį sieja su astma ir kitais kvėpavimo takų alerginiais susirgimais ir dar neaišku kuo.

Tirpios kukurūzų skaidulinės medžiagos – saldiklis iš kukurūzų krakmolo. Avižų pienas be saldiklio būtų šlykštus gėralas. Žodžiai „skaidulinės medžiagos“ neturi nieko bendro su skaidulinėmis medžiagomis daržovėse. Tai yra visiškai dirbtinė, fermentais suskaidyta medžiaga.

Gelano derva palaiko gėralo vientisumą. Bandžiau daugiau išsiaiškinti apie jos poveikį organizmui, tačiau patikimos informacijos neradau. Maža to, jos gamybos linija ir tiekėjai man kelia dar daugiau klausimų. Nėra kaip atsekti ir kontroliuoti kokiomis sąlygomis tokios medžiagos buvo pagamintos, ypač, jeigu jos importuojamos iš Kinijos, kuri siekia vis daugiau gaminti šitos dervos.

Pieną mes geriame tūkstančius metų, suprantu, kad yra pienui jautrių žmonių ir pieno vartojimas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Bet kuomet korporacija kelių centų savikainos produktą pardavinėja už kelis eurus ir prastūminėja, kad čia sveikatos eliksyras, reikia atsibusti ir geriau pagalvoti.

Kai reikia maitintis, man sena gera karvė yra daug patikimesnė, negu naujas fabrikas.