Regai kenkiantys įpročiai / Naujienlaiškis 05
Vytenis Žiedas
1/19/20255 min read


Vakar buvome baleto spektaklyje. Nors esu Vilnietis, bet operos ir baleto teatre paskutinį kartą buvau tik vaikystėje. Buvo tikrai įdomu stebėti baleto pasirodymą, žmogaus biomechanikos dėsnius provokuojančias balerinas ir galingai šuoliuojančius balerūnus. Ir aš tikrai negalėjau būti vienintelis galvojantis: „Kodėl jų timpos tokios plonos?“ Tačiau šis naujienlaiškis kaip ir ne apie baletą. Šis naujienlaiškis – apie akis.
Nes būtent į savo akis vakar kreipiau nemažai dėmesio. Per vairuotojo sveikatos patikrinimą, anksti ryte atsikėlęs, beveik jau turėjau spėlioti apatinių eilučių raides. Tikrai neturiu problemų su regėjimu, bet regėjimo testai labai greitai leidžia tau pasijusti ne tokiu jau ir pilnaverčiu. Viskas gerai, praėjau aš tą testą. Nors ir ne erelis, bet akys mano visuomet buvo geros, tačiau ne tokios jau ir geros, kad būčiau kelių erelis. Tadam, tsss...
Vienu žodžiu, nueiname abudu su Ieva į baletą, viskas įdomu ir nauja. Sakydamas nauja, turiu omenyje sena. Teatro erdvė man dvelkė prabangiu sovietmečiu, tačiau aš tikrai nieko neišmanau. Pasirodo, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras yra puikus lietuviškos architektūros pavyzdys. Skirtingai nei kitur sovietmečiu štampuojami kartotiniai teatrai, šis buvo suprojektuotas moters, kuri matė operos ir baleto teatrą kaip išskirtinę Vilniaus miesto kultūros širdį, vertą unikalių ir įsimenančių bruožų bei architektūrinių sprendimų. Laukiant pasirodymo mane apšvietė mano mylima žmona architektė.
Sėdėdamas šeštoje eilėje stebėjausi baleto artistais. Mane nustebino, kad jų yra tiek daug! Galvojau, kad bus keli, o į sceną sutekėjo kelios dešimtys. Vis galvojau kiek daug žmonių turi dalyvauti tokiame spektaklyje, sudėlioti dekoracijas ir rūpintis apšvietimu, o dar orkestras! Pasirodo, tai buvo neeilinis ir paskutinis balerinos Jurgitos Droninos pasirodymas, kuri scenoje tikrai išsiskyrė savo koordinuotu lengvumu.
Visos naujovės, aplinkos ir balerūnai nukreipė mano dėmesį nuo savęs, nes aš nepastebėjau sėdintis šiek tiek sukumpęs. Gal nenorėdamas užstoti vaizdo smulkioms moterytėms, sėdinčioms už manęs, o gal anksčiau šnabždėdamas su žmona apie teatro reikalus pernelyg sulinkau, bet tikrai nesėdėjau optimaliausiai.
Niekaip negalėjau įsižiūrėti į baleto artistų veidus. Jie tarsi šmėžavo ir mano akys negalėjo jų sugauti. Sekti veiksmą irgi buvo nepatogu, vaizdas liejosi, o mano pastangos įsižiūrėti sukūrė tik dar daugiau įtampos ir lengvai spaudė galvą. Kaip koks seniukas teiravausi Ievos: „Ar tikrai tarp jų yra Jekaterina? Nes aš jos nematau.“ (Jekaterina Kučinskienė - gera mūsų šeimos draugė ir pasaulinio lygio judesio profesionalė).
„Ar aš tikrai pelnytai gavau tą sveikatos pažymą?“ – šmėstelėjo mintis. „Ta prasme man į pensiją reikia. Kas čia dabar?“ – toliau stebėjausi.
Uždaviau klausimą ir žaibiškai gavau atsakymą: „Kaip tu sėdi?“ „Kaklas“.
Ir į mane su trenksmu staiga suplūsta anatomija, pakaušio nervai, kraujotaka, raumenys, visi regėjimu besiskundžiantys pacientai ir visa su tuo susijusi klinikinė patirtis.
Negalėjau patikėti: „Tik tiek? Tik tiek tereikia???” – sušukau mintyse.
Aš daugybę kartų apie tai kalbėjau su pacientais, čiupinėjau tūkstančius kaklų ir užspaustų slankstelių, kietų ir vos judančių pakaušių. Nejaugi tik tiek reikia, kad mano regėjimas suprastėtų?
Sėdėdamas teatro kėdėje leidausi į akių eksperimentus. Pakoregavęs savo laikyseną stebėjau besikeičianti regėjimą. Pajutęs šviesėjančias ir aštrėjančias akis galėjau ryškiau matyti artistų veidus. Akių judesiai nebekėlė įtampos galvoje ir scenos veiksmą galėjau sekti akimis kur kas lengviau.
Nežymiai suriestas stuburas ir į priekį atkišta galva, bandant įsižiūrėti į scenos detales, užspaudė pakaušio raumenis, nervus ir kraujagysles. Akys kaip mat pradėjo reaguoti. Tačiau prie ko čia akys? Kodėl laikysena turėtų daryti įtaką regėjimui?
Įsivaizduokime paprasčiausią praktinį scenarijų. Vaikščiojate kalnuose ir žvalgotės. Staiga akimis užfiksuojate kalno šlaitu riedantį uolienos gabalą jūsų link. Jums nereikia net pagalvoti, kad akys turi pamatyti pavojingą akmenį, jos tiesiog pačios pajuda ir jį pamato.
Labai svarbus dalykas – norint efektyviai išvengti lekiančio objekto, pirmiausia reikia jį pamatyti ir visam kūnui susiorganizuoti erdvėje to objekto atžvilgiu. Aklai šokti į bet kurią kryptį dar nepamačius akmens trajektorijos yra pražūtinga, todėl pirmiausia jį turite pamatyti.
Akių judesiai neurologiškai yra susieti su pakaušio raumenimis, todėl pamatę šone skrendantį objektą jūs jau reflektyviai ir automatiškai pasuksite galvą jo link. Patys galite tuo įsitikinti ir savo pirštais pajausti pakaušyje judančius raumenis judindami akis.
Toliau reaguoja visas stuburas, nes pakaušio raumenys užduoda bendrą kryptį. Pamatę pavojų pasuksite galvą, pasukus galvą visas kūnas instinktyviai sureaguos ir, priklausomai nuo įvykio, turės pasirinkimą šokti į šoną, į priekį arba atgal.
Jeigu pavojaus nematote, nėra kaip ir nuo jo apsisaugoti.
Link jūsų judantys objektai yra pavojingi dar ir tuo, kad reikia būtent abiejų akių norint suprasti atstumą, kuris jus skiria. Efektyvus gylio suvokimas galimas tik tiesiai žiūrint į objektą.
Iš to išplaukia išvada, kad jeigu akys veikia kaklo raumenis, tuomet kaklo raumenys privalo veikti akis.
Ilgai įtempti kaklo raumenys neleidžia akims efektyviai perduoti subtilių ir tikslių signalų kaklui. Dėl to ženkliai sutrinka erdvinės informacijos suvokimas, kuris dar ir reikalauja milžiniškų smegenų resursų.
Spėkite, kuri smegenų žievės dalis yra atsakinga už regą?
Teisingai atspėjote – pakaušinė skiltis.
Tai reiškia, kad pavojus susigadinti regėjimą slypi ne tik kaklo raumenyse, bet ir kraujotakoje.
Smegenis maitina dvi arterijų poros. Miego arterija ir slankstelinė arterija. Miego arterija yra gerokai didesnė ir maitina didesnę smegenų dalį, tačiau slankstelinė arterija yra daugiau atsakinga būtent už pakaušinės skilties maitinimą ir siunčia kraują į užpakalinę kaukolės duobę.
Jau iš pavadinimo galite spręsti, kad ši plonesnė arterija kažkaip susijusi su slanksteliais. Ji ne tik susijusi, bet net ir eina pro kaklo slenksteliuose esančias ertmes ir yra gausiai apsupta kaulų. Tai reiškia, kad ją dažnai gali dalinai prispausti prastai judantys, degeneruoti ar iš savo vietos pajudėję kaklo slanksteliai bei jų ataugos.
Juodos rodyklės yra nukreiptos į slankstelinę arteriją. Savotiškos kaulinės kilpos padidina arterijos užspaudimo tikimybę. Dažniausia užspaudimo vieta - pakaušis, kur atlikusi įmantrų vingį arterija nerią į kaukolę.
Ir man jau ne paslaptis, kad prastas regėjimas dažnai koreliuoja su prasta kaklo funkcija.
Nors aš pastoviai matau pacientus su akiniais ir negaluojančiais kaklais, negalvojau, kad neigiamas efektas gali įvykti taip greitai. Ir paskui supratau kodėl niekada anksčiau to nepastebėdavau.
Aš buvau statiškas. Aš negalėjau atsistoti ar kraipytis savo kėdėje. Galėjau viską sekti tik akimis, bet ne kūnu. Įprastai, mes savo deficitus galime kompensuoti judesiu. Pajudinai ir pakraipei galvą ir geriau įvertinai gylį. Pasilenkei į vieną ar kitą pusę ir supratai atstumą. Mes pastoviai komunikuojame su mus supančiu pasauliu per judesį. Net kažką išgirsti yra lengviau atsukus ausį, užuosti – atstačius nosį.
Jeigu esi įbetonuotas vietoje, turi ką turi.
Sėdėjimas prie kompiuterio, mokyklos suolas, susikūprinimas, vairavimas...
Stebėdamas baleto pasirodymą vertinau kaip greitai akys pradeda prastėti specialiai atkišus smakrą. Subtiliam pokyčiui pajausti pakanka kelių minučių, o išsitiesinus ir pakaušį patempus aukštyn, prireikia šiek tiek daugiau, kad akys atsigautų.
Trumpalaikis akių pavargimas ir įtampa yra gan akivaizdūs, tačiau sunkiau yra pastebėti ilgai badaujančios pakaušinės smegenų skilties pokyčius. O smegenys yra labai alkanos! Sverdamos vos daugiau nei kilogramą jos sunaudoja penktadalį viso kūnui reikalingo deguonies.
Kraujotaka čia yra be galo svarbi, net ir mažas arterinio pritekėjimo sumažėjimas per ilgą laiką padaro didelį poveikį. Jeigu akys pamato šviesą, tai smegenys turi tą šviesą apdoroti į suprantamą vaizdą. Sumažėjus deguonies padavimui suprastėja ir vaizdas. Vietoj aštraus ir detalaus reginio smegenys gali pateikti tik pačią akivaizdžiausią esmę, savotišką eskizą.
Akivaizdu – koks neeilinis žodis. Kiek daug turi visko įvykti, kad dalykai galėtų būti akivaizdūs. Savo kūne gerai besijausdamas žmogus gali matyti akivaizdžiausią tikrovę.
Tikrovę, kuri nėra blausi ir statiška, o yra nepaliaujamai ryški ir judanti.


Adresas
Latvių g. 17-26, Vilnius
Kontaktai
vytenis.ziedas@gmail.com
+370 656 87728


Osteopatas, kineziterapeutas
Rekvizitai
MB Osteopatijos namai
LT767300010163354739