Nepastebėta sveikatos priežastis - limfa / Naujienlaiškis 12

Gyvybės upė - limfa

Limfos judėjimą, jos funkciją ir fiziologiją suprasti nėra paprasta. Limfa – beveik mistinis audinys, nes, skirtingai nei kraujas, ji neturi vienos ją varinėjančios jėgos, vieno siurblio. Limfos tekėjimo keliai kur kas subtilesni, o ją kūnu vedžiojančios jėgos, sakyčiau, kone paslaptingos.

Net ir šiuolaikinėje medicinoje limfai nėra skiriama daug dėmesio. Nes ji...nepatogi.

Beveik neįmanoma jos judėjimo matuoti aparatais, o kraujotakos modelis labai patogiai padeda paaiškinti ir kontroliuoti paciento būklę. Kam dar ta limfa jaudintis?

Žinoma, širdies veikla yra svarbiausias tikslas norint palaikyti gyvybę. Tačiau norint palaikyti gyvenimo kokybę, būtina rūpintis gera limfos cirkuliacija.

Ir aš taip įtariu, kad jums gyvenimo kokybė yra svarbi, juk jeigu tai būtų apie išgyvenimą, skaityti dabar visai nesinorėtų.

Jeigu jums rūpi geras imunitetas, kad toksinai gerai pasišalintų iš jūsų kūno, kad nekankintų sąnarių uždegimai ir lėtinės alergijos, kad oda būtų sveika ir kūnas nebūtų sustingęs, tuomet jums turėtų rūpėti limfa.

Tai kur ta limfa ir kam ji reikalinga?

Paimkite į saują daug ląstelių, jas gerai suspauskite ir įsivaizduokite, kad tarp ląstelių yra tarpai. Ši beveik visa apimanti tarpinė erdvė yra užpildyta jungiamuoju audiniu - fascija (didelė tema ateičiai) ir intersticiniu skysčiu. Šis skystis teka tarpląsteliniais tarpais ir greitai suranda limfos kapiliarus, oficialiai tampa limfa ir jais teka vis stambesniais kanalais – limfagyslėmis.

Šią kelionę griežtai stebi ir kontroliuoja limfoje migruojantys limfocitai, labai universalūs ir skirtingi baltieji kraujo kūneliai, kurie naikina bakterijas, vėžines ląsteles ir kitus organizmo ligų sukėlėjus. Limfoje gausu baltymų ir riebalų, kurie galiausiai sugrįžta į kraujotaką.

Įvairios ląstelių atliekos, mirusių ląstelių dalys, toksinai ir kitos medžiagos atsiduria limfoje, tad neišvengiamai kyla klausimas – kaip visa tai pasišalina, kas gali trukdyti šiam procesui ir kaip jį pagerinti?

Juk ląstelės tokios mažos, jų tiek daug ir kokie jau ten tarpai gali būti, kad galėtų jais skystis dar tekėti?

Visiškai jus suprantu. Man irgi sunku suvokti. Iš tiesų, žmogus nemąsto mikroskopiškai, nes neturi tokios patirties arba sunkiai gali tokią gauti. Mikroskopo akimi, adatos galiukas yra šiurkštus ir netvarkingas, o mes jaučiame tik duriantį smaigalį. Todėl mums neįmanoma pajausti skystį sunkiančių ląstelių ir kapiliarų, bet mes labai gerai jaučiame šio sutrikusio proceso pasekmes.

Suvaržyti sąnariai, uždegiminis žarnynas, sukaustytas kūnas, ligota oda, pasikartojančios infekcijos, nepaaiškintos žaizdelės ir nepaliekantys skausmai. Visų išvardintų problemų centre - lėtinis ir ūmus uždegimas, kurio ištakas mokslas vis dažniau atranda sutrikusioje limfos veikloje.

Limfos tekėjimo keliai

Limfa turi grįžti į veninį kraują, kurį kūnas jau gali išvalyti ir vėl prisotinti deguonimi. Yra du limfos intakai – veniniai kampai. Tai yra jungo ir poraktinių venų susijungimo kampai, esantys už raktikaulių, arčiau gerklės. Net trys ketvirčiai visos limfos suteka į kairįjį veninį kampą ir tik dešinės rankos, peties, krūtinės ląstos ir galvos pusės limfa suteka į dešinį veninį kampą.

Tačiau viskas prasideda tarp ląstelių. Visur išsidėstę limfos kapiliarai turi atvirus galus ir siurbia į save intersticinį skystį. Limfagyslės, kaip dauguma venų, turi vožtuvus, kurie neleidžia limfai tekėti atgal. Tai padeda atsispirti gravitacijos poveikiui ir susirinkti skysčiams galūnėse. Limfagyslės storėja, praeina pro limfmazgius ir susijungia į centrinį limfos lataką. Šiuo lataku gali pakilti ir sutekėti į minėtus veninius kampus.

Sveikatą ardantis sąstovis

Paprastai tariant, užsistovėjusi limfa audiniuose sukelia uždegimą. Šis uždegimas dirgina skausmo receptorius ir jautrina nervų sistemą. Reaguoja ir susitraukia jungiamasis audinys bei dar labiau užspaudžia kraujo ir limfos kapiliarus. Tuomet tinkamai nebepasišalina uždegimo mediatoriai ir užsiveda užburtas ratas. Išsamus mokslinis straipsnis anglų kalba yra čia.

Bet kodėl limfa išvis užsilaikė?

Pirminiai mechanizmai yra trauma, infekcija, nejudėjimas ir stresas. Priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės, šie faktoriai gali išprovokuoti pirminį limfos sąstovį, kuris, jeigu tinkamai nesutvarkytas, sėja problemas visame kūne.

Taip yra dėl to, kad didėja nervų sistemos jautrumas, kenčia vidaus organai, raumenys ir sąnariai. Vengdamas skausmo ir diskomforto, žmogus nori vis mažiau judėti ir problemas dar labiau pagilina.

Limfos sąstovio simptomai

Dažnai tai yra sąnarių, raumenų skausmai. Sukietėjęs jungiamasis audinys sukietina ir odą bei paodį. Šis poveikis gali būti lokalus arba labiau sisteminis. Prasti dalykai vyksta ir su virškinimu, plonojo žarnyno gaminama baltoji limfa sunkiau juda centriniu lataku ir lemia lėtines virškinimo problemas, kurias labai sunku atsekti ir diagnozuoti. Kas žino kokių ligų galėtume išvengti pagerindami šį mechanizmą? Apie tai galite pasižiūrėti trumpą mano filmuką čia.

Imuninė sistema taip pat nukenčia. Limfą galima įsivaizduoti kaip „skystąjį imunitetą“, kuris turi tekėti laisvai. Sutirštėjus ir sulėtėjus tėkmei, virusai ir bakterijos gali daugintis lengviau, o pasišalina sunkiau. Visa tai lemia dažnesnį sergamumą infekcinėmis ir kitomis ligomis.

Sąstovis virškinimo sistemoje dažnai pasireiškia kietu ir skausmingu pilvu – dažnas požymis mano praktikoje. Skausminga bamba byloja apie kraujo ir limfos sąstovį pilvo organuose. Jūs patys galite švelniai įspausti savo bambą ir pasitikrinti jautrumą. Įspauskite ir lėtai pajudinkite visomis kryptimis. Neturite jausti jokio skausmo.

Kas varinėja limfą

Visas judesys judina limfą. Kiekvienas sąnarys yra limfos pompa, kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas veikia kaip limfos siurblys. Limfos judėjimas priklauso nuo daugybinių mažų slėgio ir spaudimo jėgų audiniuose. Susitraukiantys raumenys judina limfą, kiekvienas įsitempimo ir atsipalaidavimo ciklas judina limfą, kiekvienas stuburo judesys judina limfą.

Krūtinės diafragma veikia kaip milžiniška pompa, kuri lėčiau ar greičiau stimuliuoja limfos cirkuliaciją. Įvairiausi kvėpavimo sutrikimai šią funkciją sulėtina. Intensyviau pajudėjus, limfos cirkuliacija ženkliai pagreitėja.

Bet dabar paklauskite savęs. Ar jūsų „siurbliai“ ir „pompos“ veikia pilnu pajėgumu. Ar jūs atliekate jų techninę apžiūrą, ar juos naudojate kaip jie buvo numatyti naudoti?

Didžiausia bėda, kad didžioji populiacijos dalis nenaudoja to, ką turėtų naudoti ir serga lėtinėmis ligomis.

Kaip pagerinti limfos cirkuliaciją

Pilnai panaudokite visus sąnarius. Lankstykite kojas, naudokite jas, darykite pritūpimus ir tupėkite. Sėdėjimas kėdėse atpratino sąnarius nuo šių judesių ir sumažino limfos tekėjimo efektyvumą.

Mosuokite rankomis, kratykite jas. Tai atlaisvins pečius ir veninius kampus. Laikysena ženkliai įtakoja limfos sąstovį.

Giliai pakvėpuokite. Sėdėjimas susilenkus išdresiravo jūsų kvėpavimą dirbti ne visu pajėgumu.

Išlaisvinkite šonkaulius, nes kiekvienas įkvėpimas gali reikalauti daugiau energijos dėl sukietėjusių šonkaulių.

Dėvėkite laisvesnius drabužius. Pilvą spaudžiančios kelnės ir kietos liemenėlės suvaržo ir užspaudžia kūną, todėl judesių amplitudės savaime mažėja.

Judinkite stuburą įvairiomis kryptimis. Ritmingas stuburo judesys ir bangavimas puikiai suaktyvina limfą.

Kreipkitės į osteopatą ar kitą specialistą, kuris išmano limfos fiziologiją, jeigu turite didesnių problemų.

Pavojingiausios ligos vyksta lėtai

Jos pavojingos dėl to, kad jos nėra akivaizdžios. Žmogus susigyvena ir nebepastebi mažėjančių savo galimybių. Galų gale jis įtiki, kad tai amžius, taip turi būti, nuo to nepabėgsi. Pavojus slypi ir dėl to, kad reikia keistis, pokyčiai ne visuomet lengvi ar akivaizdūs. Neišvengiamai teks susidurti su savo kūno ribotumu, jeigu norėsite jį pakeisti.

Bet kūnas tikrai galima keisti arba jis keisis už mus.