MRT ir užmerktos akys

Žmonės pastoviai susiduria su keistomis situacijomis patekę pas gydytojus. Vienas iš labiausiai gluminančių atvejų, kai gydytojas kenčiančiam pacientui sako, jog tyrimai geri. Jums neturėtų skaudėti arba nuotraukoje aš nieko nematau, viskas gerai.

Varstydami klinikų duris ir mokėdami pinigus už vis brangesnius tyrimus, žmonės pradeda galvoti, kad viskas jų galvose. Neretai gauna nukreipimą ir pas psichiatrą pasirodyti.

Nors aš daug kalbu apie psichikos įtaką kūnui, tačiau nemažai atvejų jau yra ne apie psichiką, o apie efektus. Jau blogai, reikia spręsti ir gydyti.

Ir čia mums padeda rentgenas, MRT, KT, ultragarso ir panašūs tyrimai. Deja jie turi vieną didelį limitą.

Tai yra tik vaizdas - nuotraukos.

Jie skirti aptikti svetimkūnius, anatominius pažeidimus ar, kai kuriais atvejais, sutrikusią fiziologiją. Nors šie tyrimai yra labai svarbi medicinos dalis, kaip ir bet kokia kita nuotrauka, jie nepasako visos tiesos.

Jeigu jus per Kalėdas nufotografavo ir jūs sumirksėjote, žvelgiant į nuotrauką negalime sakyti, kad jūs nematote, nors ir esate užsimerkę. Lygiai taip pat negalime iš MRT nuotraukos įvertinti stuburo ar kelio sąnario funkcijos.

Kiek pacientų skundžiasi, kad gydytojas į juos net nežiūri, o mato tik dokumentus. Dažnai tokie gydytojai įsivaizduoja, kad jie praktikuoja aukščiausio lygio mediciną, bet yra atvirkščiai.

Norint įvertinti funkciją reikia paliesti ir pajudinti. Nuotraukos nepakanka, nes ji neperteikia audinių kokybės, jų standumo, jautrumo ir pokyčių judesyje bei įvairiose padėtyse.

Daugybė žmonių su „gerais“ tyrimais vaikšto skausme, nes jų niekas žmogiškai neištestuoja ir žiūri tik į nuotraukas. O kita daugybė su „baisiomis“ nuotraukomis kokybiškai gyvena be jokio skausmo ir nesupranta kodėl taip yra.