Mirė nuo ligos

Ar jums yra girdėta frazė?: „Ji mirė nuo ligos, o juk tokia gera buvo...“

Gal patiems teko pavartoti?

Tikrosios ligų priežastys nėra visuomet aiškios. O kartais jos tokios aiškios, kad net ir neregys jas aiškiausiai mato.

Lengva matyti alkoholiką ir sakyti, kad nusigers mirtinai. Tačiau įžvelgti kodėl jis geria nėra taip paprasta. Priklausomybė taip pat turi ankstesnes savo priežastis, kurios, norint pagyti, turi būti suprastos.

Onkologinės ligos laikomos didžiausia paslaptimi. Vaistų „nėra“, yra tik „gydymas“, kuris panašesnis į amarų (norėjau rašyti kolorado vabalų, bet gal tiek to...) naikinimą napalmu. Chemijos ir radiacijos pagalba suniokojama visa aplinka, kurioje tam vėžiui nesinorėtų būti.

Kol žmogus yra gydomas tokiu būdu, jo vidiniam pasauliui niekas neskiria dėmesio. Sėdi jis vežimėlyje prikabintas prie lašelinės, visas silpnas ir pažeidžiamas su vaistų maišeliu ant kelių. Bet kas darosi už jo akių obuolių, ten giliai?

Gal tėvo jis savo nekenčia, gal mamai niekada neatleido, gal su broliu susipyko, gal pats sau nesąžiningas buvo, o gal visko bijojo ir nežinojo kaip nustoti bijoti. Kas ten žino? Nelabai kas ir besužino. Statistika nekokia.

Išoriškai mes galime būti labai geri žmonės. Bet ar geri patys sau?

Kokios tos šaknys, jas apnuoginus?

Laikyti tokias neišspręstas mintis ir emocijas dešimtmečiais yra didžiausias nusikaltimas, kurį žmogus gali padaryti pats prieš save.

Diagnostikos suvokimas turi keistis, mes nebegalime žiūrėti į žmogų tik per trečdalį matančią linzę ir gydyti tik paviršių.

Pašnekėk su žmogumi nors pusvalandį ir galėsi nuspėti jo kitą dešimtmetį. Sveikata nėra kažkur ten, ji čia, tavo žodžiuose, veiksme, pasirinkime, nuomonėje, įprotyje, reakcijose...

Ligotas žmogus retai būna sveikas kalboje, retai būna sveikas veiksmuose ir dar rečiau būna sveikas savo mintyse.