Maisto magija / Naujienlaiškis 06

Dar visai neseniai buvau sumišęs. Absoliučiai sutrikęs ir susipainiojęs.

Ką daryti su maistu?

Aš sąlyginai nemažai domiuosi maistu ir mityba. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos bei pacientų. Kone kasdien susiduriu su prastos mitybos padariniais gydydamas savo pacientus ir neišvengiamai žmonėms kyla klausimų kaip maitintis, ką valgyti ir kokius papildus vartoti.

Seku įvairiausius mitybos ekspertus, skaitau knygas, klausausi podcast‘ų, studijuoju daugybę mokslinių straipsnių apie žarnyną, gliukozė, ketozę, maisto medžiagas, naujus atradimus ir visokius eksperimentus.

Ir ką sau galvojate? Kuo daugiau domiuosi apie tai, tuo labiau viskas darosi mažiau logiška, racionalu ir suprantama. Pradeda lysti absoliučios nesąmonės ir disonansai. Vieni kitus paneigiantys tyrimai, absoliučiai priešingi žmonių pasakojimai ir patirtys.

Visiška pieva.

Neseniai sužinojau, kad daržovės, pasirodo, yra toksiškos. Jau yra daug žmonių užregistruotų patirčių ir atliktų eksperimentų, o ne vienas mokslininkas teigia, kad kai kuriose daržovėse esantis nedidelis toksinų kiekis po truputį mus nuodija. Atseit kartus žalumynų skonis yra subtilus įspėjimas, kad augalas nėra valgomas ir bando apsiginti nuo jį surupšnoti norinčio gyvūno.

Tolimesniais argumentais teigiama, kad žalios daržovės ir ląsteliena yra absoliučiai žarnyną kemšantis maistas. Pateikiama daug veganų ir vegetarų pasakojimų kaip augalinė mityba viso labo „padovanojo“ pastovų vidurių užkietėjimą, pūtimą ir mažiau energijos.

Eksperimentais bandoma atskleisti ir ląstelienos beprasmybę. Tyrimo metu grupė, kurios mityboje nebuvo jokios ląstelienos, pranešė apie visišką žarnyno užkietėjimo ir vidurių pūtimo dingimą, o tiriamieji net ir su nedaug žalių daržovių liko išpūstais ir pilnais pilvais.

Šią perspektyvą tyrinėtojai grindžia tuo, kad, skirtingai nei kanopiniai, mes neturime celiuliozę virškinančių bakterijų skrandžiuose, tad prikimšti žarnas nesuvirškinamo balasto paprasčiausiai nėra prasmės. Negalintys nuo mūsų pabėgti augalai specialiai išvystė prastas skonines savybes ir mes neturime reikalingų fiziologinių įrankių saugiai jais maitintis.

Į priešpriešą statoma ketogeninė mityba ir jos nauda. Daugybė argumentų ir pasakojimų, kad tai yra geriausia žmogaus mityba, nes iš mėsos mes sugebame pasisavinti viską, net vitaminus. Sumažėja žarnyno turinio kiekis, viskas lengvai virškinama, o ketonai žmogui suteikia daugiau stabilesnės energijos ir išvengia kenksmingo gliukozės šokinėjimo kraujyje.

Baisūs dalykai dedasi. Ką daryti? Kuo pasitikėti, kaip gyventi?

Galėčiau rašyti ir daug daugiau. Kur dar mėsavalgių dieta? (angl. carnivore diet) Mityba, kuri daugybei garsių žmonių padėjo atsikratyti baisių autoimuninių ligų. Ir tai mityba, kurią aš pabandžiau lygiai vieną dieną, nes mintis valgyti tik mėsą visą likusį gyvenimą man sukėlė egzistencinį siaubą.

Ačiū Dievui, kad aš domiuosi ne tik mityba, nes čia atsakymų nėra. Jie kitur. Šiandien su jumis noriu pasidalint visai kita perspektyva, kuri nėra nauja, bet ji yra beveik pamiršta, mums prieš akis, bet nematoma.

​

Tam, kad suprastume kas vyksta, turime atkreipti dėmesį į tai kas nutiko.

Dėl savo maisto mes nebedirbame. Didžioji dalis išsivysčiusio pasaulio nežino iš kur maistas atsiranda. Ne ta prasme, kad gandrai atneša ar šokolado plytelės ant medžių auga, ne, mes nebeturime tiesioginės maisto gavybos patirties. Produktus nusiperkame parduotuvėse, tačiau absoliučiai nesuprantame kaip jie gaminami. Nežinome kur augo, kas augino, kas pakavo, kas skerdė ir kuo laistė bei maitino.

Nesuprasti kaip gaminami miltai, tai reiškia neturėti patirties kaip ariama žemė, sėjami kviečiai, kaip jaudinamasi dėl orų, kaip ruošiamasi derliui, kaip kasdien prižiūrima žemė, kaip su nerimu ir rūpesčiu stebimi laukai po audros debesimis, kaip tie laukai kvepia po lietaus, kaip jaučiasi grūdai rankose, koks malamų javų kvapas, kas yra miltų sijojimas, jų pilstymas į maišus ir saugojimas nuo graužikų.

Užduosiu jums klausimą.

Kaip jūs galvojate, kai šitaip javus užauginęs žmogus iš jų pasidarys makaronus, kai jis valgys iš savo makaronų paruoštą patiekalą vakare su šeima, ar jis jaudinsis dėl alergijos glitimui?

Kai tuos makaronus pagamins mylinti ir javus užauginusi močiutė savo anūkams ir šie juos lapnodami džiaugsis, kokią įtaką sveikatai tai padarys?

Kai žmonės turi betarpišką ryšį su maistu, jie visaip kitaip jį vertina. Kai jie visai kitaip vertina maistą, maisto poveikis paneigia visus fizikos ir chemijos dėsnius, jis sudaužo į šipulius visas mokslines išvadas.

Todėl, kad maistą valgo ne tik kūnas. Jį valgo sąmonė. Jį patiria visa žmogaus dvasia. Ir priklausomai nuo to, kas su jo dvasia, sąmone ir kūnu vyksta, toks bus ir maisto poveikis.

Aš porą mėnesių praleidau Kinijoje ir stebėjau kaip kiekvieną dieną mane mokantis kinų medicinos gydytojas valgo absurdišką kiekį ryžių. Jis juos valgydavo pietums, o prie ryžių jis geriausiu atveju turėdavo vieną daržovės gabalą ar padažo. Pagal visus gliukozės deivės dėsnius, jis jau turėjo seniai kentėti dėl hiperglikemijos, neturėti pakankamai stabilios energijos visą dieną ir galiausiai pakratyti kojas.

Bet aš stebėdavau kaip jis kasdien po dešimt valandų dirba intensyvų darbą, atlieka stiprius masažus ir dirba karštyje su pusvalandžio pertrauka per visą dieną.

Pagal suvartojamą miltų kiekį mes turėtume matyti vos iš ligų išlipančius italus, su savo makaronų ir picų kalnais jų žarnynai, apart mitybos „ekspertų“, jau seniai turėjo sustoti, o visa prancūzų tauta turėtų išmirti nuo kruasanų ir sūrio perdozavimo.

Pakeliavę pietų Prancūzijoje nustebsite susidūrę su saldžiais pusryčiais. Visuose viešbučiuose vien marmeladas ir bandelės.

Iš kitos pusės – Viduržemio jūros dieta yra dabar aukštinama kaip mitybos auksinis etalonas. Tik viena bėdelė, tokia mityba prieinama tik pasaulio mažumai. Ne kiekvienas pasaulio žmogus gali kasdien valgyti jūros gėrybes, dumblius, daržoves, ankštinius, alyvuogių aliejų, raudoną mėsą ir sūrį. Bet kiekvieną kartą, sveikatai galimai sutrikus dėl mitybos yra trimituojama, kad galėtum valgyti geriau, yra geresnių dietų.

Realybė tokia - žmonės jaučiasi kalti, kad valgo tai ką valgo. Žmonės yra pavargę nuo nutukusių arba perdžiūvusių mitybos ekspertų patarimų ir paklydę dėl milžiniškos pasiūlos.

Retas gali sau leisti pirkti ekologišką produkciją, o jeigu perka ne ekologišką, automatiškai yra verčiamas galvoti, kad valgo kažką nepilnaverčio.

Pamirškite šitą melą.

Taip, ekologiškas maistas yra puikus variantas, bet ne tame esmė.

Mes turime atkurti maitinantį ir harmoningą santykį su savo maistu.

Tai reiškia, kad tu gali valgyti neekologišką maistą ir klestėti. Tu gali valgyti kuklų maistą ir būti sveikas, tu netgi gali valgyti nepilnavertį maistą ir gauti pilnavertį efektą.

Grįžtu prie visos paslapties.

Mes galime palaiminti savo maistą. Mes galime nuspręsti kas yra sveika ir neprivalome atiduoti šios atsakomybės mokslininkams ir ekspertams.

Tiesa yra tokia, kad žmogaus organizmas yra stebuklingas. Jis sugeba nuostabų maistą paversti nuodais ir prastą ėdalą paversti gyvybę suteikiančiu maistu. Reikia tik nuspręsti ir tikėti.

Ekstremaliausias pavyzdys – Aghori mistikai Indijoje. Jie maitinasi supuvusia mėsa, žmogienos likučiais po nevykusio kremavimo, išmatomis, padvėsusiais gyvūnais ir kitais siaubingais dalykas. Jų tikėjimas nuodus paverčia kūną palaikančiu maistu. Kažkaip. Stebuklingai. Jų tikėjimas toks stiprus, kad jie nepalieka sau kitos išeities kaip tik išgyventi valgant mirties likučius.

Kuo jie skiriasi nuo javus auginančios močiutės? Daug kuo, bet ir niekuo. Jeigu tu maistą ir valgymo veiksmą padarai svarbiu ir juo absoliučiai tiki, tuomet tai keičia realybę pagal tavo ketinimą.

Savo maisto auginimas bei medžiojimas padeda tai padaryti. Jis susieja pastangas, ketinimus ir viltį išmaitinti savo šeimą su rezultatu. Rezultatas tampa šventas. O šventas maistas yra apdorojamas visiškai kitaip.

Tačiau mes neprivalome auginti maisto patys, bet mes galime jį padaryti šventu.

Gražus pavyzdys yra prasadas – palaimintas ir paaukotas maistas, jis tampa šventas ir niekam neįdomu, kad jame yra panyro dėl laktozės netoleravimo, miltų dėl glitimo, saldžių padažų dėl kraujo cukraus ir t.t.

Mums nebūtina užsiiminėti prašmatniais ritualais, bet daugelis iš jūsų, ko gero, jau turite savo maisto paruošimo ritualus:

Ruošiate maistą su meile.

Dėkojate už maistą prie stalo.

Pasimeldžiate už maistą.

Galvojate apie žmones, kurie valgys jūsų gaminamą maistą.

Neruošiate maisto susipykę ar blogos nuotaikos.

Dėkojate už skanų maistą po ilgos darbo dienos.

Auginate savo daržoves, o jeigu neturite savo, tai savo babytės užaugintas vertinate aukščiau nei bet kurias kitas.

Valgote iš gražių indų.

Nevalgote vieni arba valgote tyloje.

Džiaugiatės atradę naują receptą, ingredientą ir prieskonį.

Gaminate gražų ir kvapnų maistą.

Gal būt jums svarbu jį gaminti būtent ant ugnies, skambant muzikai.

Ir taip toliau.

Kai buvau skautas, prieš valgydami stovykloje ar žygiuose paruoštą maistą mes visuomet sudainuodavome trumpą dainą. Nesvarbu kokie pavargę būtume, ar iš kokių makaronų ir konservų buvo paruoštas šis makalas, dažnai ir priskrudęs tai būdavo skaniausias maistas mano gyvenime, kurio skonio ir šalia esančios kompanijos aš niekada nepamiršiu.

Ko jokiais būdais negalima daryti:

Kritikuoti valgomo maisto! Net jeigu jis tau neskanus, gali nevalgyti, bet nekritikuok ir nepeik. Mes galime palaiminti savo maistą, tačiau mes sugebame jį ir prakeikti. Labai lengva prakeikti nešvarų, pesticidais apipurkštą, plastike įvyniotą maistą. Lengva prakeikti neekologišką papriką, o štai vat ekologiška tai jau stebuklinga... Suvalgysi vieną „bigmaką“ – tolygu laižyti gyvsidabrį...

Ir susiraukęs žmogus pasigamina maistą iš neekologiškų, pesticidinių produktų, keikdamas, kad negali sau leisti ekologiškų, jis atbulais dantimis valgo tą maistą ir... serga.

Vietoj to, jis gali pasirinkti absoliučiai tuos pačius produktus, bet džiaugsmingai juos pirkti, su meile ruošti ir dėkodamas dalintis prie stalo, o skirtumas bus tarp gyvybės ir mirties.

Tu gali gerti kavą rytasi kaip šventą gyvybės eliksyrą ir jis taps šventas eliksyras, be jokių pašalinių reiškinių. Žinoma, lengviau tuo patikėti, jeigu kava yra įmantriai paruošta ar atvežta iš ypatingos šalies. Tai ir yra visas triukas!

Yra produktai ir dietos, kurios jums rezonuoja – VALIO, juos ir naudokite, mėgaukitės ir absoliučiai jais tikėkite. Tikite konkrečiais papildais – tikėkite dar stipriau! Šioje uogoje daug vitaminų? Žinoma! Tai labiausiai vitaminais prisirpusi uoga pasaulyje! Vaikams davėte dubenį vaisių? Šie vaisiai padės jiems užaugti stipriais ir sveikais šaunuoliais!

Ypatingus produktus, dideles kainas ar kitas savybes naudokite kaip pretekstą laikyti maistą sveiku. Bet galima prie to ir neprisirišti, galima visą maistą laikyti Dievo dovana ir taip jį gaminti, taip jį valgyti.

Kalėdinė mišrainė yra tikrai ypatingesnė, nes ji – Kalėdinė! Žmogus taip pat nusprendė, ištraukė gražiąją mišraininę, paklojo iškrakmolytą staltiesę ir patikėjo. Ir ji tapo šventa.

Bet nejaugi tik Kalėdinė mišrainė nusipelno tokio dėmesio?

Užtenka visai nedaug ir kasdienė duona tampa ypatinga.