Kūnas karalius

Ajurvedos išmintis teigia, kad sąmonė nori gyventi, o kūnas nori numirti.

Stresas, emocinis valgymas, tinginiavimas, geismas, nestabili nuotaika ir kitos žmogų kankinančios bėdos pasireiškia, kai kūnas pradeda dominuoti.

Net ir nematerialūs troškimai gali būti laikomi kūno dalimi. Nenumaldomas saldėsių noras, staigus pykčio protrūkis ar apatija yra kūno biochemijos bandymai užvaldyti ir dominuoti sąmonę.

Sąmoningas protas gali ramiai atsispirti įvairioms pagundoms ir gyvūniškiems instinktams, tačiau tokia sąmonė turi būti kultivuojama.

Valios pastangų ir energijos reikalaujančios praktikos, kurios akivaizdžiai mums yra naudingos padeda stiprinti sąmonę ir suvaldo kūną. Padeda subalansuoti biocheminius procesus, sudeginti nereikalingas ir protą teršiančias atliekas, varinėti kraują po visas organizmo kerteles ir prisotinti deguonimi dažnai badaujančias smegenis.

O badaujančioms smegenims reikia tik miego, maisto ir pastangų nereikalaujančių pramogų.

Sąmonei užmigus, kūnas atsibunda. Maisto norisi vis daugiau ir bet kokio, aštuonių valandų miego nebepakanka, į lauką eiti ir žmonių matyti nebesinori.

Kiek gyvenimų taip yra prasėdėta ir išvaistyta, nes tarnaujama bet kokiai kūno užgaidai. Bet kokia stipresnė emocija, noras ir potraukis turi būti patenkinti, o prirakinta sąmonė jau nebeturi jėgų kažką pakeisti.

Kūną reikia minkyti, lankstyti, mankštinti, spausti, naudoti, treniruoti, judinti, sukioti, kilnoti, kratyti, tampyti ir ... pažinti. Mokytis jį valdyti, su juo bendrauti ir kartais – pavaišinti bei palepinti.

Bet neleiskite ateiti dienai, kai kūnas tampa karaliumi. Sąmonę laikykite aukščiau.