Kepenų limfa ir skausmas / Naujienlaiškis 21

Senovės graikai manė, kad kraują žmogaus organizme varinėja kepenys.

Galeno pasiūlytas modelis teigė, kad kepenys gamina kraują, siunčia jį į visas kūno kerteles, kur galiausiai kraujas yra sunaudojamas ir išgarinamas. Tokias išvadas Galenas pasidarė preparuodamas žmogaus kepenis – jos visuomet būdavo pilnos kraujo.

Tačiau atidarius širdį, tenai galėjai rasti beveik tuščias kameras. Galeno modeliu gydytojai naudojosi labai ilgai, o apie širdį kaip siurblį medikai pradėjo kalbėti tik septynioliktame amžiuje. Vadinasi, kad pusantro tūkstančio metų žmogaus „širdis“ buvo kepenys.

Galbūt senovės graikai ir klydo galvodami jog kepenys gamina ir pompuoja kraują, bet jie buvo teisūs manydami, kad visos maisto medžiagos iš žarnyno patenka į kepenis.

Limfos organas

Mes puikiai žinome, kad kepenys yra žmogaus biocheminė laboratorija. Čia yra perdirbamos visos maisto medžiagos ir išvalomi įvairiausi toksinai. Kepenys suskaido ir padeda pašalinti vaistus. Jeigu kepenų funkcija yra sutrikusi, vaistai ilgiau užsilieka organizme ir padidėja nepageidaujamas vaistų poveikis.

Kepenys yra daugiausiai limfos gaminantis organas. Paprastai kalbant, tai organas, kuris plauna mūsų organizmą. Kepenys tai gali plauti ir valyti efektyviai tik tuo atveju, jeigu sugeba per save praleisti visą kraujo tėkmę be papildomo pasipriešinimo.

Kepenims riebėjant mažėja erdvės tarp kepenų ląstelių, ji užsipildo riebalais. Tai trukdo cirkuliuoti limfai, nes būtent į tarpląstelinę erdvę limfa ir turi tekėti. Ši erdvė jungiasi į vis didesnius latakus, kurie galiausiai leidžia limfai iš kepenų patekti į pagrindinį, prie stuburo esantį limfos lataką.

Kepenys kemšasi. Dėl ligų ir vaistų, dėl maisto, saldumynų, alkoholio, dėl nejudėjimo, dehidratacijos ir taip toliau.

Ko gero dėl to antikos graikai ir praktikavo kraujo nuleidinėjimą. Jie manė, kad kepenys gamina per daug kraujo, kuris užsistovėjęs pradeda kelti ligas. Ir mes suprantame, kad idėja buvo tarsi teisinga. Bet idėjos išpildymas, šypt, gal kiek kitoks...

Pravartu kepenis matyti kaip labai tankų filtrą, kuris filtruoja milžinišką skysčių srautą. Šį filtrą nuolatos kažkas turi nukošti – tai limfos užduotis. Nuo šio „filtro“ limfa nuvalo ląstelių atliekas, baltymus, riebalų perteklių, imunines ląsteles, cholesterolį, uždegimo mediatorius, skysčius ir kitas medžiagas.

Pagalvokime apie autoimunines ligas, po kūną migruojantį uždegimą, skausmingus sąnarius, odos problemas, nervų uždegimą ir galūnių patinimą. Ar nereikia pagalbos kepenims?

Jūs beveik nerasite žmonių, kuriems nebūtų reikalinga geresnė kepenų funkcija.

Elastingos kepenys

Jeigu čiupinėjote kiaulės ar elnio kepenis – jos minkštos ir slidžios. Žmogaus kepenys yra labai panašios, išskyrus tai, kad mūsų kepenys turi susidoroti su daug įvairesne maisto ir ne masto pasiūla. Jūs retai pamatysite neblaivią kiaulę, ar elnią, godžiai geriantį kokakolą.

Bet aš ne apie tai. Kepenys yra minkštos, nes ten yra mažai jungiamojo audinio. Nėra jokių sausgyslių ar susitraukti gebančių raumenų. Kepenys turi savo kapsulę ir šiek tiek raiščių, kure jas padalina į dvi skiltis, tvirtina prie diafragmos ir net prie bambos.

Raiščiai yra reikalingi, nes kepenys yra didelis ir sunkus organas. Dėl šios priežasties, kepenys yra tiesiai po diafragma. Būtent diafragma padeda kepenims „nenukristi“ žemyn – ji tarsi laiko kepenis prisiurbtas prie lubų.

Pabandykite pasisukti ir pasilenkti. Pasikraipykite ir pakilnokite rankas. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Kepenys dalyvauja visuose judesiuose.

Jeigu kepenys riebėja, jos taip pat ir kietėja.

Jeigu kepenyse tvenkiasi skysčiai ir didėja uždegiminis fonas, mažėja kepenų elastingumas.

Jeigu kepenys padidėja – neišvengiamai ir sukietėja.

Sukietėjęs organas trukdo mums judėti.

Daugybė mano pacientų apie tai sužino asmeniškai.

Pacientas skundžiasi peties skausmu, tarpšonkauline neuralgija ar skausmu tarpumentyje bei nugaroje. Tai gali būti ir nuolatinė raumenų įtampa, kuri žmogaus nepalieka net ir judant bei sportuojant.

Neretai tokias problemas sukelia kraujo/limfos sąstovis kepenyse, buvusio hepatito padariniai, suriebėjimas ir kitos problemos. Išlaisvinus ir atpalaidavus kepenis dingsta nemažai simptomų. Nebeplėšia keliamo peties, nebetraukia šonkaulio, netempia stuburo. Vidaus organas nebekovoja su išoriniais kūno judesiai ir įtampa pasitraukia.

Nuolat patarinėdamas ir gydydamas tokius pacientus išvysčiau bei pritaikiau įvairių pratimų, kurie leistų pagerinti kepenų mobilumą ir elastingumą. Neišvengiamai pagerėja ir kepenų funkcija.

Kepenų kvėpavimas

Vienas svarbiausių judesių, kuris padeda palaikyti kepenis sveikomis yra diafragminis kvėpavimas. Susitraukdamas ir nusileisdama diafragma masažuoja kepenis ir padeda cirkuliuoti skysčiams. Žinomas svarbus skystis – tulžis, kuri turi ištekėti iš kepenų. Tulžies tėkmė yra ganėtinai pasyvi ir yra visiškai priklausoma nuo subtilaus bei ritmingo, kvėpavimo palaikomo kepenų judesio.

Mūsų kvėpavimas yra jautrus reikalas. Diafragma žaibiškai reaguoja į stresą. Ilgai sėdint stingsta šonkauliai ir mažėja kvėpavimo amplitudė – kvėpavimas tampa labiau paviršinis, įsitempia pečiai ir atsijungia pilvas.

Pabandykite sėdėdami įkvėpti į pilvo gilumą, tegu jis išsipučia, o krūtinė lieka per daug neįsijungusi. Praleiskite keletą minučių kvėpuodami pilvu. Prisijaukinkite šį pojūtį, tegu jame lieka vis mažiau įtampos.

O dabar pabandykite įkvėpti išplėsdami apatinius šonkaulius. Tegu jie juda ir plečiasi į šalis, bet nekelkite pečių. Pilvas taip pat išsipūs, bet mažiau. Toks įkvėpimas sukuria didesnį iššūkį diafragmai ir tai yra geras būdas pasitikrinti ar jūsų kūnas išvis turi galimybę tiek aktyvuoti diafragmą. Pabandykite keletą kartų. Tai nėra normalus kvėpavimas, tai daugiau testas. Neturėtumėte jausti skausmo ar įtampos šonkauliuose, pilve ir krūtinėje.

Tai yra ganėtinai naujas, bet galingas būdas žvelgti į mūsų sveikatą. Mes galime matyti ne tik paviršių - žvelkime giliau.