Kaklo siurprizai / Naujienlaiškis 17

Pacientė kreipėsi dėl šokinėjančio kraujo spaudimo. Aplankyti kardiologai ir neurologai bei kitų sričių gydytojai. Atlikti visi kraujo tyrimai. Niekas nieko neranda ir jau paskirtas kraujospūdį mažinantis medikamentinis gydymas.

Kažkokiu būdu moteris atsirado pas mane. Nors sveikata tikrai nebuvo ideali, tačiau nebuvo ji ir užleista. Pacientės klausinėjau apie mitybą – viskas kaip ir gerai, nėra jokių keistų valgymo įpročių ar maisto netoleravimo. Širdis buvo gerai ištirta ir jokių užslėptų ligų niekas nerado. Tai mano darbą palengvino, nes aš galėjau užsiimti savo hipotezės paieškomis.

Moteris buvo fiziškai aktyvi ir reguliariai mankštindavosi, tačiau prasidėjus kraujospūdžio svyravimams pradėjo mankštų vengti. Pacientė netgi dalinosi savo pamąstymais, kad pradėjo įtarti pačias mankštas. Gal po kai kurių pratimų pablogėdavo, bet buvo labai sunku atsekti, o ir nebūtinai tik po pratimų kraujospūdis sukildavo. Kai kuriais rytais ją pažadindavo jau pažįstamas spaudimo sukeltas galvos skausmas.

Pacientės stuburas nebuvo elastingas. Mano dėmesį patraukė kelios itin kietos zonos krūtininėje dalyje ir kakle – sėdimo darbo padariniai, o gal kas rimčiau?

„Ar nesiskundžiate kaklo skausmais?“ – paklausiau atidžiai ir iš lėto lankstydamas moters kaklą.

„Aštriai neskauda, tačiau jaučiu nuolatinę įtampą. Niekaip negaliu nuo jos išsivaduoti, įtampos nesumažina jokie tempimo pratimai. Kaklas suvaržytas ir nepatogus, nuolatos ten kažkas treška viduje.“ – dalinosi moteris.

Toliau testuojant kaklą gulimoje padėtyje man pradėjo lipdytis paveiksliukas. Didžioji dalis stuburo tarpumentyje ir kakle buvo suvaržyta. Tačiau testuojant kaklo viršutinę dalį ir kaukolės pamatą galima buvo jausti netolygų ir netgi perteklinį judesį. Vietomis kaklo slanksteliai judinami treškėjo.

„Ar nebus tai kaklo nestabilumas?“ – toptelėjo mintis.

Testuoju dar ir dar – dėliojasi klinikinė hipotezė:

Arterijos ir nervai kakle. Užspaudžiami ir dirginami. Autonominės nervų sistemos disreguliacija. Kraujospūdis šokinėja dėl nestabilaus ir vietomis užspausto kaklo. Galimai provokuoja netinkamas judesys ir nepatogios galvos padėtys.

Atradus problemos priežastį pusė gydymo jau buvo įvykę. Buvo reikalingos kelios osteopatinės procedūros, specifinių pratimų programa namuose, pacientei teko pasimokyti naujų įgūdžių, pagerinti miego padėtis ir darbo įpročius. Per porą mėnesių kraujospūdis normalizavosi.

Šiam klinikiniam atvejui jau daugiau nei trys metai, tačiau jis man įstrigo.

Pradėjau gilintis ir naršyti po straipsnius ir pasirodo, kad didžioji dalis hipertenzijos priežasčių nėra aiškios. Žmogus tiesiog atranda, kad jam padidėjęs kraujospūdis ir anksčiau ar vėliau turi pradėti vartoti vaistus.

Kodėl taip nutinka dažniausiai niekas ir nepasako. Gal maistas, gal amžius, genai, gal jūsų tėvas skundėsi kraujospūdžiu ar pasitelkiamas dar koks nors vangus paaiškinimas. Pradėjus vartoti vaistus spaudimas susireguliuoja, bet aiškumo dar labiau sumažėja. Taip pat neretai pradeda trūkti energijos, krenta produktyvumas ir vystosi kitos problemos. Nervų sistema nebesugeba tinkamai mobilizuotis ir nebegali pakelti kraujo spaudimo kada reikia ir kiek reikia.

Nepaprastas kaklas

Daugybė žmonių skundžiasi kaklo skausmais ir įtampa. Tačiau mažai kas žino, kad kaklo raumenų įtampa gali signalizuoti gilesnes problemas. Atrodytų kaip ir viskas aišku. Įsitempė kaklas, vadinasi reikia jį atpalaiduoti. Tam neretai yra pasitelkiamas masažas, tempimo pratimai ir įvairūs išlaisvinantys judesiai.

Bet nėra viskas taip paprasta.

Kakle yra svarbių kraujagyslių, nervų ir kraujo spaudimą reguliuoti padedančių receptorių.

Kakle mes turime dvi bendrąsias miego arterijas kurios išsišakoja į dvi plonesnių arterijų poras. Vidinė ir išorinė miego arterijos pasidalina aprūpinimo krauju atsakomybes – išorinė maitina raumenis, veidą ir labiau išorines struktūras, o vidinė neria gilyn į kaukolę ir tampa pagrindine smegenų maitintoja.

Slankstelinė arterija yra atspari klaustrofobijai. Jai uždaros ir ankštos erdvės nėra baisios ir ji drąsiai eina per siauras kaklo slankstelių angas. Ši arterija prasidūrusi pro kiekvieną kaklo kauliuką patenka į kaukolę ir maitina užpakalinę kaukolės duobę ir smegenėles. Daugybė žmonių skundžiasi pusiausvyros sutrikimais ir raumenų tonuso problemomis būtent dėl to, kad lengvai pažeidžiama slankstelinė arterija kokybiškai nepamaitina šios smegenų dalies, o reikalingas kraujas turi atitekėti iš kitų smegenų regionų.

Smegenys yra labai alkanos ir jeigu jos pajaučia, kad pradeda trūkti kraujo – jos daro viską, kad jis atitekėtų.

Pirma priemonė – padidinti kaklo raumenų įtampą stengiantis atlaisvinti jau pradedamas spausti kraujagysles.

Antra priemonė – plėsti kaklo ir smegenų arterijas, kad kraujas lengviau tekėtų.

Trečia priemonė – pakelti kraujospūdį. Jeigu kaklo kraujotaka užsispaudžia, tuomet šokinėja ir kraujospūdis.

Bet kaip smegenys tai padaro? Kaip nervų sistema gali pakelti kraujo spaudimą?

Spaudimą reguliuoja aktyvinančios ir slopinančios nervų skaidulos, kuriomis yra siunčiami signalai širdžiai, kraujagyslėms, endokrininėms liaukoms ir begalei kitų struktūrų.

Kaip tik palei kaklo slankstelius ir yra išsidėstę aktyvinantys ir slopinantys nervai ir jų rezginiai. Gal būt šią nervų sistemos dalį žinote kitu pavadinimu – autonominė nervų sistema.

Būtent autonominė nervų sistema automatiškai rūpinasi mūsų kūno funkcijomis. Keičia raumenų tonusą, kvėpavimo dažnį, pulsą, kraujospūdį, prakaitavimą ir atlieka visą tūkstantį procesų. Geriausia dalis – mums nereikia apie tai galvoti.

Tačiau gali taip nutikti, kad jautrūs nervai ir kraujagyslės, ilgą laiką apsaugoti kaulų, pradeda nuo tų pačių kaulų ir kentėti. Kūnas išsiklaipo, išsibalansuoja, užsispaudžia ir kitaip išsiderina.

Daugybė žmonių galvoja, kad tai mums atsiliepia raumenų įtampa ar, blogiausiu atveju, skausmu. Bet realybė tokia, kad išsiderina ir visiškai kitos funkcijos, kurių sutrikimo nesusieja net ir patyrę gydytojai, nes jų išsilavinimas yra absoliučiai kitoks.

Skrandžio, žarnyno, plaučių, širdies kraujagyslių ir kitos bėdos neretai kyla autonominės nervų sistemos disbalanso fone. Kardiologas išmano širdies fiziologiją, tačiau net ir norėdamas negalėtų sekti nervais iki kaukolės pamato, kaklo rezginių, klajoklio nervo ištakų ir juos patikrinti ar atlaisvinti. Jis neturi tam įgūdžių. Tuomet, įtardamas, kad kažkas ne taip, siunčia pas neurologą. O ten tas pats. Neurologai nemoka koreguoti stuburo slankstelių, savo pirštais įvertinti kaklo nervų ir kraujagyslių paslankumo. To paprasčiausiai nėra jų medicininio išsilavinimo programoje. Žmogus taip klaidžioja koridoriais, galiausiai yra nukreipiamas pas psichiatrą. Stipriais vaistais slopinama visa nervų sistema, o pacientas pavirsta į letargo suimtą žmogaus šešėlį.

Tai ką daryti?

Stebėkite savo kūno vientisumą.

Ar nėra jausmo, o gal vaizdo veidrodyje, kad kūno linijos „lūžta“? Dažnai tai pasireiškia itin išreikšta priekine galvos padėtimi.

Padidėjusios kupros fone kaklas dažnai užsilaužia pernelyg atgal, dažnai tokia padėtis yra lydima ir mažo gumbo kaklo ir pečių juostos susitikimo vietoje.

Didelė priekinių kaklo raumenų įtampa taip pat gali signalizuoti kaklo kraujagyslių konfliktą.

Yra daug kitų požymių, bet grįžkime prie kūno vientisumo.

Jeigu ilgai sėdite toje pačioje padėtyje, didėja disbalanso tikimybė. Darykite dažnai pertraukas, nesėdėkite ilgiau nei valandos vienoje vietoje. Atsistoję trumpai prasimankštinkite, nelieskite įtampai jūsų sukaustyti.

Nedirbkite kompiuteriu lovoje ir jokių telefonų. Vienas greičiausių būdų nugalabyti savo kaklą ir sujaukti miegą – lovą paversti biuru.

Nežiūrėkite filmų gulėdami šonu. Tokia galvos padėtis stipriai išbalansuoja kaklo fascijas ir pakeičia laikyseną. Papildomai dirginamos akys, negalėdamos surasti horizonto, dar labiau įtempia kaukolės pamatą ir visą nervų sistemą.

Stipriai netampykite kaklo, negaliu suskaičiuoti kiek daug turėjau jogą ir tempimo pratimus praktikuojančių žmonių, kuriems nemažai bėdų susitvarkė nustojus maksimaliai lenkti ir sukti stuburą.

Sąnariams ir nervų sistemai tai labai nepatinka. Jogos atsisakyti tikrai nereikia, bet per daug metų pradėjau pacientams taikyti 80/20 procentų taisyklę. Niekada nesistenkite tempti ir lenkti iki galo, pasilikite dvidešimt procentų rezervo. Labai dažnai įvairios stuburo problemos pačios išsisprendžia be papildomų veiksmų.

Pagalvė turi būti patogi, o ne taisyklinga. Prisižiūriu pacientų, kurie laikosi įsikibę ortopedinės pagalvės, vien tik dėl to, kad galvoja jog ji yra taisyklinga ir gera. Bet neturkus prisipažįsta, kad nelabai jau ir patogi. Į pagalves dabar nesigilinsiu, bet vadovaukitės patogumo dėsniu. Jeigu reikia ilgai pratintis, didelė tikimybė, kad pagalvė skirta ne jums.

Ar jūsų gyvenimo ritmas yra pastovus? Ar reguliarus jūsų miegas, virškinimas, šalinimas, ar nepermušinėja širdis – visa tai yra autonominės nervų sistemos disbalanso požymiai.

Ko gero jums kyla dar daugiau klausimų, nei atsakymų. Šio straipsnio tikslas nėra suteikti visus atsakymus, tą padaryti tikrai nėra paprasta.

Mano tikslas - atkreipti jūsų dėmesį, kad tokia problema išvis yra. Tuomet jūs patys galėsite užduoti geresnius klausimus ir lengviau surasite kelią link sveikatos.

Juk kiekvieno kelias yra truputį kitoks.