Akių sveikatos šaknys / Naujienlaiškis 19

Prieš keletą metų rašiau kaip mūsų dukrai pavyko išvengti akinių.

Toliaregystė ir astigmatizmas – tokios buvo gydytojos išvados. Abu su žmona lydėjome savo dukrą ir aš stebėjau kaip labai profesionali ir patyrusi gydytoja vertina mūsų darželinukės akis.

„Viena akytė silpnesnė“ – kažką matuodama kalba daktarė.

„Nieko tokio, reikės akinių.“ – tęsia kažką jau rašydama.

Man iškarto kyla klausimų. Nejaugi čia tiesiog taip imam ir nusprendžiam?

„Ar yra šansas, kad susitvarkys, gal galime dar palaukti?“ – domiuosi aš.

„Nėra prasmės laukti, nes akies obuolys nekeičia formos.“ – užtikrintai atkirto gydytoja.

Išgirdęs tokį atsakymą aš tyliai nusišypsojau. Nes aš kauluose žinau, kad tai netiesa.

Neprieštaravau ir toliau derėjausi:

„Tai gal galime dar palaukti keletą mėnesių? Juk dar nėra taip blogai, juolab, kad nesimato jokių požymių, kad ji nesugebėtų kažko įžiūrėti ar per ilgai krapštytųsi prie smulkmenų.“ – trinu aš savo girnas.

„Tai gerai, ateikit po pusmečio, šiaip niekas nesikeis, bet receptą akinukams aš išrašysiu.“ – vėl kažką skrebendama baiginėjo pokalbį gydytoja.

Planas buvo aiškus - sutvarkyti dukros regėjimą iki kito patikrinimo.

Aš specialiai prašiau žmonos, kad suorganizuotų vizitą pas tą pačią gydytoją.

Aš žinojau, kad galiu pakeisti mūsų dukros regą, nes įtariau jog krūvį akims pradėjo kelti vos matoma netolygi kaukolės ir smegenų dangalo įtampa, kuri pradėjo po truputį reikštis nežymia akyčių asimetrija.

Gali būti, kad tai tik osteopato akiai matomas skirtumas, bet pasirodo, kad jis buvo aktualus.

Tokia įtampa gali ilgainiui pakeisti akies formą bei funkciją, nes audiniai, kurie kabinasi prie obuolio jas ima tempti netolygiai. Žinoma, išsprendus įtampą pagerėja ir akių funkcija.

Per keltą „naminių“ osteopatinių procedūrų akių įtampa susitvarkė, išsisprendė regėjimas, o gydytoja neturėjo ką pasakyti apart lakoniško „Akiniai nereikalingi, viskas gerai.“

Ši situacija atspindi milžinišką spragą akių gydyme.

Į akis yra žiūrima kaip į optinius prietaisus.

Nesiruošiu kritikuoti oftalmologijos, tai svarbus žmonijos laimėjimas. Bet tai tėra tik dalis tiesos apie akis.

Akis mes galime matyti kaip nervų sistemos funkciją. Mes „matome“ smegenyse.

Į akis galima žvelgti per raumenyną ir kraujotakos kelius.

Akys gali streikuoti ir dėl medžiagų apykaitos, pavyzdžiui įvairios lėtinės kepenų problemos ir autoimuninės ligos gali lemti sausėjančias akis. Akių lašai tokiu atveju yra tik simptomo malšinimas.

Rimtesni kepenų pažeidimai gali sukelti ir lėtinę akies nervo degeneraciją, akių kapiliarų ir tinklainės pažeidimus bei geltonosios dėmės degeneraciją.

Akių gydymas ir ligų prevencija reikalauja kompleksinio priėjimo. Šiuo metu mes negalime tikėtis, kad nuėję pas bet kurį gastro/entero/hepatologą galėsime įvertinti ir savo akis. Juolab, kad oftalmologo kėdėje niekas kepenų fermentų netyrinės ir neklaus ar gerai pas jus nuteka tulžis.

Medicinos sistema viso darbo už mus nepadarys, bet mums to ir nereikia. Daugybę dalykų galime pasidaryti savarankiškai, o visi sveikatos sprendimai vis tiek turi priklausyti mums.

Svarbiausia yra žinoti.

Jeigu žinosime kaip mūsų kūno funkcijos yra susijusios, galėsime jas ir pasikoreguoti geresniais sprendimais. Tačiau jeigu žinių mažai, žmogus bus per daug priklausomas nuo „žinias turinčiųjų“, o įvykdyti pokyčius gali būti jau per vėlu.

Toks centralizuotas žinių paskirstymas turi savo pliusus. Galima telkti kompetentingiausius siaurų specialybių specialistus vienoje vietoje. Sprendžiant sudėtingus atvejus ir gydant retesnes ligas tokia struktūra yra sunkiai pakeičiama.

Bet mes visi žinome centralizuoto modelio minusus – diskusijos ir alternatyvų paieškos retai yra vaisingos.

Dažnai tai ne akys

Yra situacijų, kai pratimai akims nepadeda. Vitaminas A neveikia. Ir nepaisant tiksliausiai pritaikytų akinių, regėjimas vis vien toliau silpsta.

Kodėl ir kaip atpažinti, kad atsakymo reikia ieškoti ne oftalmologo kėdėje?

Supažindinsiu su keliais klinikiniais scenarijais, su kuriais aš reguliariai susiduriu ir jais remdamasis nusprendžiau sukurti Akių vebinarą.

Sužalotas kaklas

Netaisyklingos galvos padėtys, avarijos, netinkamos pagalvės, ekranai lovoje, žalingi kaklo pratimai ir kitos veiklos neigiamai atsiliepia kaklui. Kad susidorotų su pakitusia funkcija stuburas dažnai keičia savo linkius, o kaklo linkio praradimas mūsų kaklui yra ypač žalingas.

Paprastai kalbant, jeigu turite problemų su akimis, paklauskite savęs ar neturėjote problemų su kaklu:

Ar jaučiate įtampą kakle?

Ar netirpsta rankos?

Ar dažnai jaučiate įtampą sprande?

Ar patenkinti esate savo laikysena?

Ar netreška kaklas sukiojant galvą?

Anksčiau jau esu rašęs kaip sėdėdamas teatre pastebėjau sutrikusią savo regą vien dėl to, kad sėdėjau šiek tiek susikūprinęs. Kuo pakaušis buvo labiau užspaustas, tuo labiau norėjosi atkišti galvą į priekį, kad galėčiau tiksliau įžiūrėti veiksmą scenoje. Tolimos detalės išryškėjo atsisėdus tiesiau ir sukūrus daugiau erdvės pakaušyje – beveik neįtikėtina!

Galvospūdis

Smegenys yra gerai aprūpintos įvairias skysčiais. Ir tai nėra vien tik kraujas. Smegenyse gaminamas likvoras cirkuliuoja ne tik smegenų skilveliuose (keturios ertmės smegenyse), bet ir iš kaukolės patenka į stuburo kanalą. Šio skysčio funkcija mūsų nervų sistemos sveikatai yra esminė ir nepaisant to, dar nėra pilnai ištyrinėta.

Viena svarbiausių smegenų skysčio funkcijų – išvalyti smegenyse susikaupusias neuronų veiklos atliekas. Tai daroma pasitelkus sudėtingus epikraujagyslinius kelius, kur dalis likvoro tampa smegenų limfa (detalesnis straipsnis čia).

Kone svarbiausias dalykas, ką turite išsinešti iš šio skyriaus – akys naudoja tą pačią valymo sistemą kaip ir smegenys. Nenuostabu, nes akys ir optiniai nervai yra tiesioginės smegenų išaugos. Liesdami akis jūs liečiate smegenis.

Tai reiškia, kad akys, kurios yra labai aktyvus organas, turi nepriekaištingai išsivalyti. Kitu atveju – akių ligos ir greitai prastėjanti rega yra neišvengiamas akių likimas.

O dabar pasiruoškite būti nusprogdinti.

Degeneracinių senatvės ligų pranašai, įvairios metabolinės medžiagos, pirmiau gali būti randamos akyse, o tik tuomet smegenyse. Kitaip tariant, akys pradeda silpti dėl teršalų, kurie žaloja ir smegenis. Kadangi akys yra kone labiausiai nutolusios smegenų dalys, ir dar įkalintos akiduobėse, nenuostabu, kad jų limfinė higiena nukenčia pirmiau.

Padidėjęs galvospūdis sutrikdo subtilią akių cirkuliaciją. Dažnai tokį foną lydi ir kraujospūdžio pokyčiai, padidėjęs akispūdis.

Paklauskite savęs:

Ar nepablogėja regėjimas pabuvus ilgiau pasilenkus?

Ar nepasikeičia rega pasportavus ar pakilnojus kažką sunkaus?

Ar dažnai jaučiate tvinksėjimą smilkiniuose?

Kaip dažnai jums skauda galvą?

Kaip dažnai akis aptraukia rūkas?

Ar jaučiate rytais galvos sunkumą, skausmą?

Net ir keli iš šių požymių nėra palankūs ilgalaikei mūsų akių ir smegenų sveikatai.

Pagrindinės smegenų atliekas iš galvos gabenančio magistralės yra jungo venos. Įvairios įtampos gerklėje, pečių juostoje ir kakle dažnai prispaudžia venas ir padidina pasipriešinimą ištekančiams skysčiams.

Tokių atvejų centre – kaklo nestabilumas. Kaklo slanksteliai nebesugeba išlaikyti tarpusavio vientisumo ir pasislinkę prispaudžia venas ir smegenų skystį transportuojantį stuburo kanalą.

Klasikinis nestabilumo požymis – treškėjimas kakle kiekvieną kartą jį pasukus ar palenkus.

Niekada stipriai netampykite tokio kaklo, nes tai tik padidins nestabilumą!

Šiuo metu manęs žmona klausia: „Tu ten knygą rašai?“

Akivaizdu, kad noriu dar daug pasakyti, o gal ir knygai po truputį prisiruošiu.

Bet dabar raginu atsukti akis į vidų ir giliau pažvelgti į savo organizmą.

Gal pastebėsite kažką svarbaus.