Smegenų užtvankos ir neurodegeneracija / Naujienlaiškis 15

Turtinga smegenų veninė kraujotaka ir limfotaka išsiurbia žalojančias atliekas.

Skysčiai turi judėti.

Tai yra pamatinė gyvybės ir mūsų sveikatos sąlyga. Kraujas, likvoras ir limfa yra pagrindiniai mus palaikantys skystieji audiniai, kurie stato, atnaujina, apsaugo ir valo.

Žmogaus kūnas yra nuolatos besikeičiančių ir cirkuliuojančių skysčių sistema, o sutrikusios cirkuliacijos padariniai gali pasireikšti staigiai arba labai lėtai ir nepastebimai.

Galvos smegenų insultą pastebėsime labai greitai – tai arterinės cirkuliacijos trūkumo padarinys. Kraujagyslė užsikemša arba suplyšta.

Tačiau lėtinis smegenų uždegimas pasireiškia beveik nepastebimai ir daug metų slopina bei ardo neurologines jungtis. Kol uždegimas nepastebimas ir dar nespėjo pridaryti daug žalos, tol jis neturi pavadinimo. Jo niekas nepamatė ir nedavė jam vardo.

Kai žala jau įvyko ir simptomai tapo akivaizdūs – tuomet jau galime skelbti ligą savitu vardu. O vadinti ligas mes labai gerai mokame.

Demencija, Alzheimeris, Parkinsonas, migrena, šizofrenija ir taip toliau.

Vis daugiau duomenų pasirodo, kad visų šių ligų pirmtakas yra vienoks ar kitoks neurologinis smegenų uždegimas.

Jeigu pasigilintume į uždegimo priežastis, neretai prisikasime prie sutrikusių skysčių cirkuliacijos smegenyse. Pirmiausiai tai yra veninis kraujas ir limfa.

Taip taip, smegenys irgi turi savo limfos sistemą, tačiau ji vadinama kiek kitokiu vardu – glimfos sistema. Smegenų skystis maišosi su intersticiniu ląstelių skysčiu, tampa limfa ir pasišalina neakivaizdžiais keliais palei smegenų venas ir išteka smegenų limfagyslėmis.

Šis sudėtingas smegenų valymo procesas, kurį atrado sąlyginai dar visai neseniai, yra atsakingas už smegenų veiklos atliekų pašalinimą. 2015 metais tai sukėlė didelę nuostabos bangą mokslo ir medicinos pasaulyje.

Smegenys turi savo limfą!

Bet ką tai reiškia žmogui, kas mums iš to?

Susimąstė ir mokslininkai. Tyrinėdami įvairiausius šviežiai atrastus mechanizmus jie nedrąsiai kelia hipotezes, formuluoja teorijas. Tiesa tokia, kad yra nepaprastai sunku moksliniu metodu ištirti kiekvieną smegenų limfos mechanizmo elementą ir pasiūlyti praktines išvadas. Pradėjus narstyti žmogaus kūną po atskirą gabaliuką, atsiranda vis daugiau kintamųjų ir mokslas pasimeta detalių pertekliuje. Tuomet gimsta atskiros specializacijos ir mokslo šakos.

Šie atradimai mums labai vertingi, tačiau kol viską sužinosime, teks laukti nors ir tūkstantį metų.

Bet mes turime geresnių išeičių. Empiriniai pastebėjimai ir gyvenimiška patirtis retai kada nuvilia, nors ir toli gražu ne viską dar galime įrodyti mokslu, tačiau žinome, kad tai veikia ir galime tuo naudotis šiandien. O mokslas pasivys.

Jau prieš tūkstančius metų žmonės pastebėjo, kad besitvenkiantys skysčiai sukelia ligas.

Patvenktas upelis sukuria pelkę, kurioje pradeda veistis dumbliai, kitokie gyvūnai ir užsiveda visai kita ekosistema. Jos gyventojams netinka tekančio vandens teikiami privalumai. Upėtakiai pelkėse negyvena, vanduo tenai nėra skaidrus, o dugno nebepasiekia saulės spinduliai.

Kūnas veikia identiškai. Besitvenkiantis veninis kraujas ir limfa kojose sukuria visai kitokią ekosistemą. Ten pradeda vešėti kitokios ląstelės. Negalėdami būti išplauti kaupiasi uždegiminiai faktoriai, kurie palaiko uždegimą, o uždegimas savo ruožtu palaiko skysčių stazę.

Formuojasi taip vadinamas intersticinis uždegiminis sąstovis ir imuninė sistema pradeda naikinti gerus audinius, taip išsivysto nemažai autoimuninių būklių.

O kaip mes tą jaučiame?

Nuolatinis uždegimas įjautrina nervų sistemą, patinę, badaujantys ir kartais lėtai nuodijami audiniai tampa skausmingi. Žmogų užklumpa lėtiniai skausmai.

Dažniausiai tai yra sąnarių ir raumenų skausmas. Skausmas sulenkiant sąnarį ir negalėjimas pilnai jo sulenkti dėl įtampos, skausmingumo ir suvaržymo. Jausmas, kad sąnarys yra tarsi pilnas ir jame mažai vietos – klasikiniai limfos ir veninio kraujo sąstovio požymiai.

Sąstovis dažnai pasireiškia įtemptais audiniais, kurie kietėja, tampa skausmingi ir silpni.

Stuburas taip pat turi išsivalyti ir tai atlieka labai gerai išvystyta stuburo venų ir limfagyslių sistema. Ar jaučiate rytais sustingusį stuburą?

Vidaus organai ir žarnynas - itin įdomi tema. Aš vis galvoju kiek galima būtų išvengi lėtinių žarnyno ligų, jeigu žmonės sistemingai dirbtų su žarnyno limfotaka.

Peršasi išvada

Aš išvardinau tik nedidelę dalį limfostazės pavyzdžių, apie tai galima rašyti atskirą knygą. Tačiau grįžkime prie smegenų.

Kol mokslininkai galutinai įrodys, kad smegenų limfos sąstovis lėtai griauna nervų sistemą, mes galime semtis žinių ir išminties iš daugybės gydytojų ir terapeutų, kurie sėkmingai dirba su limfos ir veninio kraujo sąstovio padariniais.

Į limfotaką gilinuosi jau nemažai metų ir ne kartą įsitikinau – geresnė limfos tėkmė mano pacientams pasireškia mažesniais galvos skausmais, geresniu susikaupimu ir koncentracija, pagerėjusiu miegu ir atmintimi, pasitaisiusia nuotaika ir savijauta bei daugybe kitų teigiamų pokyčių.

Visi šie efektai yra subtilūs efektyvios smegenų ligų prevencijos ženklai. Prisiminkime – didelės ligos užklumpa lėtai ir nepastebimai, tad prevencija neturi būti įspūdinga, ji turi būti pastovi.

Už žandikaulio ir po ausimi praeina patys svarbiausi limfos ir veninės kraujotakos keliai, kurie valo smegenis ir turi būti laisvi.

Ką daryti patiems?

Namuose mes turime savo kelius ir takelius, kuriais pastoviai vaikštome. Iš virtuvės į svetainę, iš koridoriaus į vonią ir taip toliau. Šie maršrutai sulaukia daugiausiai dėmesio ir judesio, o dulkės nusėda kampuose. Mes retai trypčiojame savo namų kampuose, todėl jos ten ir kaupiasi.

Prie ko čia dulkės?

Kasdienis mūsų judėjimas mus palaiko, tačiau neišvengiamai kūne susikaupia „dulkių“. Tai įtampa raumenyse, judrumo stoka sąnariuose, sustingęs stuburas tarpumentyje... vardink kiek nori.

Tai yra mūsų įprasto judėjimo trūkumo padariniai, todėl visuomet turime daryti kažką papildomai. Mankšta, sportas, pratimai ir įvairios veiklos padeda tas „dulkes“, o jeigu tiksliau – sąstovį, išjudinti ir išsklaidyti. Labai nedaug žmonių gyvena taip įvairiai, kad jiems nereikėtų papildomai kažko atlikti.

Kur kaupiasi sąstovis ir įtampa?

Kūno jungtyse ir sulenkimuose.

Koja jungiasi prie dubens – kirkšnyse dažnai užsispaudžia kraujotaka ir limfotaka. Išjudinkite.

Ranka jungiasi prie krūtinės – pažastyse ir krūtinėje daug limfagyslių ir limfmazgių. Išlaisvinkite.

Kaklas jungiasi prie liemens – prie gerklės, tiesiai už raktikaulių suteka visa kūno limfa. Kaip dažnai kaklas ir pečių juosta yra užsispaudę nuo sėdimo darbo ir palinkusios galvos? Išmankštinkite.

Galva jungiasi prie kaklo. Kakle už apatinio žandikaulio kampo randasi stambiausi kaklo limfmazgiai, filtruojantys smegenų limfą. Kaklo limfmazgių koncentracija yra didžiausia visame kūne. Pašalinkite žandikaulio įtampą, mankštinkite, daugiau juokitės, bendraukite ir išlaisvinkite pakaušio raumenyną.

Kur yra kūno sujungimai, ten yra potencialo išjudinti ir išlaisvinti, kad upelis vėl pradėtų tekėti, o pelkė pagaliau nuslūgtų.

Papildomai. Pagerinkite miegą. Miego sutrikimai ir nemiga – ankstyvieji neurodegeneracinių ligų pranašai ir jas pagreitina. Tam tikros smegenų veiklos šiukšlės efektyviai pasišalina tik giliai miegant, todėl darykite viską, kad miegotumėte geriau. Ateityje apie tai parašysiu.