Skaityti gali būti rizikinga / Naujienlaiškis 20

Eifelio bokštas.

Tiek vidutiniškai per dieną žmogus „pribrauko“ savo telefone. Tai reiškia, kad dažnas pirštu nukeliaujame trečdalį kilometro kasdien, o per mėnesį susidaro nei daug nei mažai – 10-12 kilometrų.

Tai yra atstumas, kurį turi sudoroti ir mūsų nervų sistema.

Bet aš nežadu dabar kalbėti apie neigiamą ekranų įtaką. Aš net specialiai neėmiau telefono pozuodamas šiai nuotraukai.

Apie ekranus mes dar kalbėsime, oi kalbėsime. Kaip visuomenė, mes su savo vaikais atsidursime tokioje krizėje, kad nebežinosime kur baigiasi žemė ir kurioje pusėje dangus.

Dvylika kilometrų yra konservatyvus įvertinimas. Kai kuriems skaičiai yra ženkliai didesni.

Į rankas aš paėmiau knygą.

Žinoma, knyga tai ne telefonas. O kad telefoną pavyktų kartais paversti į mažą knygutę. Kaip tą mažą storą kalendoriuką vartytume ir ieškotume stimuliuojančių naujienų.

Tai aišku, kad dvylikos kilometrų neprivartytume. Tačiau prie reikalo.

Kokioje padėtyje mano kaklas?

Mažiau nei idealioje. Tiesą sakant, mano kaklas yra suknistoje padėtyje.

Knyga tai gera, skaitymu tai didžiuojamės, o galva kur?

Derasi su manimi pacientai: „O jeigu gulėčiau ant šono, ar gerai tuomet žiūrėti į telefoną?“

„Negerai, nervų sistema viduje tyliai klykia, nes akių judesiai, raumenų įtampa ir galvos padėtis erdvėje nesutampa su įprasta nervų sistemos funkcija. Tai puikus būdas sudirginti savo klajoklį nervą prieš miegą..“ – atsakau be kompromisų.

„Bet juk skaitymas prieš miegą labai atpalaiduoja, tiesa?“ – klausia kitas pacientas.

„Gal kažkiek ir atpalaiduoja tuo metu, bet kokia kaina? Ne veltui mes vartojame žodį „nulūžo“, kai kalbame apie užmigusį netipinėje padėtyje.“

Vienas pavojingiausių dalykų mūsų kaklui yra ilgalaikės ir maksimaliai užlenktos padėtys su galvos atrama.

Tai reiškia, kad net ir atsipalaidavus kaklo raumenims įsitempia kaklo raiščiai. Tuo pat metu dalis mūsų kūno svorio dar labiau spaudžia galvą į atlošą, pagalvę ar sofos kampą.

Dažnos ir ilgai trunkančios keistos padėtys miegant nebeleidžia raumenynui priešintis spaudimo jėgoms ir pradeda žaloti stuburą. Tačiau žala vyksta lėtai ir nepastebimai.

Būtų paprasta, jeigu paskaičius knygą vakare mes pajaustume, kad kaklą sutraukė ir pasidarė nepatogu. Anaiptol!

Daug metų kartojant tokį įprotį išsivysto sąlyginis patogumas. Laikysenai kintant ir sėdimam darbui padarius savo, tokia padėtis tampa nebe egzotiška. Ilgai gulėti užlenkus galvą tampa patogu.

Įdomybės prasideda kitą dieną.

Ištempti raiščiai ir slanksteliai nebesugrįžta atgal į savo vietas. Kaip du atskirti krumpliaračiai kartais nebesugeba „įkristi“ vienas į kitą, taip ir kaklo slanksteliai užstringa nerasdami patogesnės vietos.

Atsistojus ir išsitiesus slanksteliai savo vietą bando rasti švelniai pastumdami jiems kelią pastojusius nervus ir kraujagysles. Prasideda tylūs, bet organizmą žalojantys procesai, kuriuos retas pastebi.

Tylūs, bet galingi simptomai

Padidėja jautrumas šviesai – į priekį pajudėjęs pirmasis slankstelis neretai pradeda dirginti nervinius kaklo rezginius, kurie padeda reguliuoti vyzdžių išsiplėtimą. Išsiplėtę vyzdžiai praleidžia daugiau šviesos ir nebegali gerai reguliuoti į akį patenkančio šviesos srauto.

Sausėja akys – prispaustas klajoklis nervas padidina simpatinį toną. Paprastai tariant, simpatinė nervų sistema aktyvina ir įtempia kraujagysles, o sumažėjus jų spindžiui sumažėja ir akies mikrocirkuliacija. Dėl didesnio simpatinio tono sutrinka ašarų latakų veikla (latakai spazmuoja kaip ir kraujagyslės). Dėl šios priežasties akys gali sausėti arba kaip tik per daug ašaroti.

Liejasi vaizdas – jeigu skaitant lovoje pradeda lietis vaizdas, tai nereiškia, kad tai vyksta dėl jus užklupusio miego. Ištemptas sprandas neleidžia gerai dirbti pakaušio raumenims, kurie tiesiogiai susiję su akių raumenynu. Taip pat nebesugeba gerai dirbti akies motorinis nervas, kuris dalyvauja akomodacijoje ir specialiais akyje esančiais raumenimis reguliuoja lęšiuko storį.

Širdies permušimai ir nemiga – ar kada nors gulėjote naktį lovoje negalėdami sudėti bluosto dėl tarytum padidėjusio kūno budrumo? Neretai žmogus patenka į tokią keblią padėti dėl to, kad jo simpatinė (aktyvinanti) nervų sistemos dalis nesugeba išsijungti.

Žmogus norėjo atsipalaiduoti skaitydamas prieš miegą, bet per daug užlinkęs kaklas jį tiesiog pabudino.

Ir kodėl kūnas neturėtų taip elgtis? Juk kaklas yra gyvybiškai svarbus ir bet koks pavojus šiai sričiai kelią didelį stresą.

Aš esu kalbėjęs apie streso laikyseną. Pakilę ir į priekį iškišti pečiai bei išsikišusi galva saugo kaklo arterijas ir nervus nuo pažeidimo. Patyrus didelį arba ilgalaikį stresą žmogus nejučia pereina į tokią laikyseną.

Tačiau galioja atvirkštinis dėsnis – sukurkite ir palaikykite tokią laikyseną pakankamai ilgą laiką ir pateksite į streso pinkles. Lyg ir viskas gerai, bet viduje neramu. Širdis plaka greičiau, įkvėpti sunkiau ir įtampos daugiau.

Lengviau į streso pinkles nepakliūti, negu iš jų ištrūkti.

Lovoje jokio kompiuterio, telefono ar knygų. Tiesiog atpraskite, nes minusai ženkliai persveria bet kokius pliusus.

Na gerai jau gerai. Jeigu labai reikia, bent jau atsisėskite, pasikelkite knygą ir nesiremkite galva į sieną. Tačiau nepiktnaudžiaukite šia padėtimi, tai vis tiek nėra labai optimalu.

Palikus kaklą ramybėje savijauta gali normalizuotis pati. O jeigu nepavyks, reikės sau padėti. Bet apie tai vėliau.