Kaip gauti daugiau sveikatos / Naujienlaiškis 13

Du dešimtmečius studijuodamas sveikatą, judesį, žmogaus kūną ir žmogaus gydymą, pastebėjau, kad ne visuomet sveikatos paieškos veda prie sveikatos.

Sveikata nebūtinai yra geras tikslas. „Siekti sveikatos“. Skamba kažkaip keistai. Panašiai kaip „siekti poilsio“ ar „siekti ramybės“.

Idėja ganėtinai provokuojanti, bet skirkite laiko, gal jums tai pagelbės.

Yra situacijų kuomet mums reikia staigiai kažką daryti dėl sveikatos, sutinku. Tačiau tokie įvykiai mūsų gyvenime yra išimtiniai. Tai gali būti staigi infekcija, rimta trauma ar nelaimingas atsitikimas. Žinoma, tuomet mes metame viską į šoną ir ieškome sveikatos. Ieškome būdų ją susigrąžinti ar galutinai jos neprarasti.

Tačiau didžiausią gyvenimo dalį užima... na, gyvenimas. Kasdienybė, veiklos, darbas, poilsis, šeima, miegas ir kiti žmogiški reikalai.

Ir sveikata visa tai palaiko, ji leidžia mums gyventi. Sveikata leidžia turėti kažkokį energijos lygį, jėgų, žvalumo, koncentracijos, kantrybės, o gyvenimo būdas mus gali atitolinti arba priartinti prie sveikatos.

Toks užburtas ratas gali būti šviesus ir sveikas, arba juodas ir niūrus. Bet jis vis tiek užburtas. Kol mes esame šioje žemėje, tol esame priklausomi nuo „sveikata-veikla-sveikata-veikla...“ ciklo.

Todėl žodžiai „siekti sveikatos“ tampa vis mažiau logiški.

Ar ne geriau būtų pamąstyti apie veiklas? Veiklų būna įvairių. Veiklos ne tik fiziniai darbai, tai yra ir mąstymas, reakcijos, pokalbiai, blevyzgos, poilsis, miegas. Iš esmės – viskas ką žmogus gali kontroliuoti arba pasirinkti.

Štai! Čia labai svarbu. Kontroliuoti ir pasirinkti.

Ar galite kontroliuoti savo žarnyną? Ar savo širdį, jos susitraukimo dažnį. Savo medžiagų apykaitą? Imunitetą? Sveikatą?

Kaip ir galite, bet kaip ir ne. Vyksta netiesioginė kontrolė. Širdies veiklą galiu pakeisti pradėjęs bėgti arba žiūrėdamas siaubo filmą, netgi prisiminęs intensyvų įvykį. Žarnyną – valgydamas tinkamai arba kimšdamas šlamštą. Aš negaliu tiesiogiai pakeisti daugelio savo kūno funkcijų, tačiau galiu jas įtakoti.

Bet. Visas veiklas, kurias dabar išvardinau galiu kontroliuoti. Galiu rinktis ar žiūrėti kriminalus, siaubo filmus ar kažką gero. O gal išvis nežiūrėti ir pabūti tyloje, ar apgaubtam medžių šlamėjimo? Tai pakeis mano streso hormonų lygį, pagerins imunitetą, nepavogs jėgų ir padovanos geresnį miegą. Sveikata.

Aš nesiekiau sveikatos, tačiau pasirinkau veiklas. O sveikata atėjo pati.

Galiu eiti, kilnoti svorius, atlikti pratimus ir sveikata ateis.

Bet jeigu sėdėsiu namie ir norėsiu sveikatos, tai bus tik laiko gaišimas. Jeigu bėdavosiu apie savo sveikatos trūkumą – švaistysiu laiką ir jėgas. O vakare dar įsijungsiu kriminalus ir užanstpausduosiu savo prastus dienos pasirinkimus.

Todėl žvelkime ne į tai ką galime keisti. Tada įvyks įdomus dalykas. Jūs pastebėsite vis daugiau dalykų galinčių jus keisti. Pamatysite, kad apstu veiklų ir pasirinkimų, kurie jus veda artyn arba tolyn nuo sveikatos. Tai yra sugebėjimas ir jį galima treniruoti. Šis pastabumas pas žmones yra labai skirtingas. Vieni pastabūs, nes kažkas jų gyvenime kreipė į tai dėmesį, kiti visai negirdi ką kalba, nemato ką daro ir nepastebi ką galvoja.

Per savo gydymo praktiką pastebėjau, kad žmonėms, kurie labiausiai trokšta sveikatos reikia keisti požiūrį. Jiems trūksta ne sveikatos, o naujos gyvenimo filosofijos. O žmonės, kurie yra pasiklydę filosofiniuose apmąstymuose ir išvedžiojimuose, didžiausią naudą surastų veiksme. Nustok galvoti, tiesiog pradėk daryti ir viskas susidėlios. Sveikata pati tave suras.

Mums būtų daug geriau, jeigu suprastume, kad sveikata ateina pati, jeigu jai yra kuriamos sąlygos.

Todėl žvelkime į sąlygas. Ko mano gyvenime trūksta ir ko yra per daug? Trūksta veiksmo? O gal jo per daug ir jis nekokybiškas, ne tarp tų žmonių?

Gal per daug negatyvių naujienų, žinių portalų ir katastrofų? Juk kūnas ruošiasi katastrofai vos tik apie ją pagalvojus. Skiriasi adrenalinas, kyla kortizolis ir kiti streso hormonai – puiki terpė ligoms ir mažai ten vietos sveikatai.

Labai patrauklu ieškoti naujų gydymo metodų ir būna, kad to reikia. Mes turime ieškoti pagalbos, kai neberandame kelio. Aš vis kartoju savo osteopatijos studentams – mūsų rankomis yra daug patogiau gydyti kitą, negu save.

O save mes gydome veikdami šiame pasaulyje. Patirdami, išpildydami ir įveikdami sunkumus. Sveikata nėra duota tam, kad sėdėtume ant sofos. Ji mus palieka, jeigu užsisėdime ant jos per ilgai. Sveikata ateina, kai ji yra reikalinga. Jėgos palieka nekilnojant sunkių daiktų.

Mintys aptemsta būnant tamsoje, o sąmonė skaidrėja tik pasirinkus būti šviesoje.

Pasirinkus.

Net ir saulėtą dieną pilna šešėlių. Jūs galite pasirinkti būti šešėlyje ir skųstis, kad pasaulis tamsus. Ir jis bus tamsus ir kūnas patikės, o sveikata nutols.

Arba ne. Rinktis mums. Kiekvieną mielą dieną mes renkamės. Šimtą tūkstančių kartų.

Tai yra mūsų didžioji dovana.